Dalis Jadvygos Balvočiūtės ūkyje gaminamos produkcijos turi tautinio paveldo sertifikatus. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Birželio pabaigoje bus dešimt metų, kai buvo priimtas Tautinio paveldo produktų įstatymas, kuriuo remiantis pradėtas gryninti Lietuvos tautinis paveldas.
Tačiau mūsų rajone norinčiųjų, kad gaminama, auginama produkcija, amatas būtų sertifikuojami ir paženklinti tautinio paveldo ženklais – nedaug.
Įstatymui – dešimt metų
Spartūs mokslo ir technologijų plėtros procesai, pasaulinė globalizacija verčia ieškoti būdų, kaip išlaikyti lietuvių tautinį savitumą. Šiandienos modernėjančiame pasaulyje tautinis paveldas suteikia tautai originalumo ir išskirtinumo.
2007 metais priimtas Tautinio paveldo produktų įstatymas užtikrina tokių produktų valstybinę apsaugą, įgalina išsaugoti ir skleisti sukauptą tradicinių amatų patirtį suteikus jai šiuolaikinio reikšmingumo, teikti valstybės pagalbą ir sudaryti tradiciniams amatininkams palankias sąlygas kurti tautinio paveldo produktus, juos realizuoti ir populiarinti.
Sudarytas žemėlapis
Mūsų šalyje šiuo metu yra sertifikuoti 2895 tautinio paveldo produktai. Iš jų 2439 sudaro tradiciniai gaminiai – maisto produktai, įvairūs dirbiniai. Sertifikuoti yra 443 tradicinių veislių augalai, gyvūnai ir jų produktai ir 13 tradicinių paslaugų.
Lietuvoje yra 151 atestuotas tradicinių amatų meistras, 37 sertifikuotos tradicinių amatų mokymo programos bei 714 tautinio paveldo produktų kūrėjų – amatininkų ar juridinių asmenų, užsiimančių tradicinių produktų gamyba, teikiančių paslaugas.
Interneto svetainėje www.tautinispaveldas.lt pateiktame žemėlapyje galima pasižiūrėti, kiek kuriame Lietuvos rajone dirba tradicinių amatininkų, amatų centrų, bei pasitikrinti, kokius gaminius jie siūlo pirkėjams.
Sertifikuotų mažeikiškių nedaug
Pagal žemėlapyje pateikiamą informaciją, Mažeikių rajone dirba penki atestuoti ir sertifikuoti asmenys.
Tradicinių amatų meistro A kategoriją turi ir kaip augalininkystės amato puoselėtoja apibūdinama Gyvoliuose gyvenanti žolininkė Jadvyga Balvočiūtė. Sertifikatai yra suteikti keturiems jos ūkyje gaminamiems, apdirbamiems produktams.
Raimonda ir Vytautas Ramanauskai tošininkystę prikėlė iš užmaršties. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Muziejininkų Vytauto ir Raimondos Ramanauskų gaminamos dėžutės ir tošinės, Antano Murausko kryžiai bei skulptūros – taip pat tautinio paveldo produktai. Jų kūrėjai – tradiciniai amatininkai, senųjų tošininkystės bei kryždirbystės amatų puoselėtojai.
Loretai Abrutienei, kepančiai figūrinius sausainius, B kategorijos sertifikatas suteiktas už senojo kepimo amato puoselėjimą.
Įkalbėjo ir patarė alksniškiai
„Santarvei“ L. Abrutienė sakė jau seniai kepanti tradicinius vadinamuosius grybukus ir riešutus. Pretenduoti į tautinio paveldo sertifikatą ji nusprendė po bendravimo su folkloro kolektyvo „Alksna“ nariais. Jie ir paskatino moterį, sakydami, jog tai, kuo ji užsiima – senovinis, vertingas amatas, todėl reikia susitvarkyti reikalus dėl tautinio paveldo sertifikato.
Mažeikiškės Loretos Abrutienės kepami grybukai irgi tautinis paveldas. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
„Taip kažkaip gražiai mane ir įkalbėjo. Važinėjau per kaimus, ieškojau senų moterų, buvusių šeimininkių. Ir paaiškėjo, jog mano kepamų grybukų receptas iš tiesų toks, pagal kurį juos kepdavo senovėje. Susirinkusi tą informaciją, nuvažiavau į Vilnių“, – prisiminė pašnekovė.
Palankesnis požiūris
L. Abrutienė, rinkdama įrodymus apie tai, kad jos kepami grybukai atitinka sertifikatui gauti keliamus kriterijus, aplankė ne vieną kaimą. Pievėnuose ji surado garbingo amžiaus, daug vaikų užauginusią moterį. Ji ir papasakojo apie tai, kaip grybukus kepdavo savo šeimynai ir kaip jų receptą gavo iš savo mamos.
„Iš pradžių to sertifikato nesuteikė, nes neturėdama patirties informaciją pateikiau šiek tiek ne taip, kaip reikėjo. Bet sureagavau į pastabas, viską sutvarkiau ir tautinio paveldo sertifikatą gavau. Išties, malonu kepti tokį gaminį, kuris buvo kepamas senovėje. Aišku, tie mano kepiniai nėra idealiai autentiški, bet daug kas atitinka. Pastebiu ir kad žmonės kažkaip kitaip, palankiau reaguoja į tautinio paveldo ženkliukais pažymėtus mano gaminius“, – sakė pašnekovė.
Procedūros nesudėtingos
Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vedėjos Reginos Voverytės-Šimkuvienės teigimu, tautinio paveldo produktų ir jų gamintojų sertifikatą gauti – nesudėtinga.
Asmuo – fizinis ar juridinis, norintis sertifikuoti savo gaminį kaip tautinio produkto paveldą, turi užpildyti prašymą, pridėti laisvos formos aprašą, kuriame būtų aiškiai matomas visas gamybos būdas, naudojami įrankiai ar indai.
„Priklausomai nuo to, kas sertifikuojama, turi būti pateikiamos nuotraukos, kartais – vaizdo įrašai. Jei tai yra ne jaunesnis nei 100 metų gaminys, jei tai yra perduodama iš kartos į kartą, jei gaminys paplitęs Lietuvoje ar atskirame etnografiniame regione, jis neabejotinai bus sertifikuotas“, – patikino vedėja.
Vienas svarbiausių kriterijų – amžius
Vienas svarbiausių – amžiaus kriterijus – taikomas ir jeigu tai yra paslauga. Čia galima kalbėti apie pirtis, apgyvendinimą senovinėse sodybose ir panašiai.
Senojo kryždirbystės amato puoselėtojas Antanas Murauskas prie savo kūrinio. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Kad galėtų gauti tautinio paveldo sertifikatą, tokia paslauga turi turėti ne mažiau nei 75 metų tradicijas. Jeigu į sertifikatą pretenduoja augalų ar gyvūnų rūšys, veislės, joms turi būti ne mažiau nei 50 metų.
„Bet kokio gaminio negalima sertifikuoti tautiniu gaminiu. Įvairumas ir įdomumas – sąlyginės sąvokos, o ar tokie gaminiai, kuriuos galima apibūdinti šiais žodžiais, atitiks sertifikavimo kriterijus, jau kitas klausimas. Ir nors tai nesudėtinga procedūra, vis tik pasiruošti, atlikti namų darbus – susirinkti informaciją, tenka“, – kalbėjo R. Voverytė-Šimkuvienė.
Vertinimo komisija dėmesį koncentruoja į gaminio, amato, amatininko, gyvūno ar augalo, paslaugos istoriškumą, kilmę, gamybos ar organizavimo būdą.
Ženkliukai nusako ypatybes
Specialistė paaiškino, jog A kategorija gaminiai ar veiklos sertifikuojamos tais atvejais, kai jie yra autentiški ir kai jas darant, kuriant, gaminant daugiau nei pusę darbo atliekama rankomis. Šia kategorija sertifikuoti produktai ženklinami žaliais Lietuvos tautinio paveldo ženkliukais.
Taip žymimi gaminiai, produktai, turintys senovines gaminimo tradicijas.
B kategorijos produktai – autentiški, tačiau jiems sukurti naudojamos naujos technologijos. Jie žymimi bordo spalvos ženkliukais.
„Nė vienas ženkliukas nėra nei geresnis, nei blogesnis. Tai tiesiog nusako vieno ar kito gaminio gaminimo aplinkybes. Nežinau, kodėl Mažeikių rajone taip mažai tautinio paveldo ženklo turėtojų. Gal ta linkme nelabai aktyviai dirba Kultūros skyrius ar panašiai. Galbūt trūksta šviečiamojo pobūdžio renginių, seminarų. Tai priklauso nuo daugelio dalykų“, – mintimis pasidalijo R. Voverytė-Šimkuvienė.
Nida PUKELIENĖ
