Nepilnamečiai, neįgalieji bei smurtinius nusikaltimus patyrusios aukos – vienos iš labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių. Jos dažnai dėl savo padėties ne tik skaudžiau išgyvena sudėtingas gyvenimo situacijas, tačiau neretai ir nežino, kokios yra galimybės apginti savo teises bei pasiekti teisingumą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pasidomėjo, kokios situacijos pasitaiko dažniausiai, kokie galimi jų sprendimai bei ką svarbu žinoti tiek iškart susidūrus su problema, tiek ją sprendžiant.
Apie nepilnamečius, neįgaliuosius ir smurtinius nusikaltimus patyrusius asmenis bei jų istorijas sutiko pasikalbėti nemokamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose teikiantys advokatai.
Dažniausiai su nepilnamečiais susijusiose bylose akivaizdžiai vyraujantis motyvas – smurtas. Jis dažniausiai patiriamas šeimoje arba artimoje aplinkoje, o neretai tarpusavyje smurtauja patys nepilnamečiai.
Kiti tokias bylas siejantys panašumai – tai jaunuolių baimė ir nepasitikėjimas bendraujant su advokatu, nes tokiose sudėtingose aplinkybėse sunku pasikliauti pirmą kartą matomu žmogumi, taip pat gana keblu apibūdinti situaciją, mat patiriant įtampą dažnai pamirštamos tam tikros aplinkybės ar konkretus įvykių laikas bei seka.
Abu šie faktoriai dažnai komplikuoja advokatų darbą ir apsunkina situacijos sprendimą, nes neturint aiškių parodymų vėliau kyla sunkumų įrodant smurtautojo ar kitą nusikaltimą padariusio asmens kaltę. Tarnybos kalbinti advokatai, kalbėdami apie šiuos sunkumus, labai skatino į panašią situaciją patekusius nepilnamečius būti drąsesnius ir labiau pasitikėti valstybės skiriamais advokatais, nes jų tikslas suprasti, padėti ir rasti geriausią sprendimą.
„Manau, kad tokiose bylose laimėtojų nebūna. Įtariamieji, kurie paprastai yra tėvai, seneliai ar kiti artimi giminaičiai, vėliau, nepaisant, koks sprendimas yra priimamas, labai ilgą laiką jaučia tam tikrą įtampą ar patiria apribojimus, o nepilnamečiai dar ilgai turi kovoti su baimės jausmu, nes nėra tikri, ar vėl nepatirs to paties smurto ar bent psichologinio spaudimo“, – sprendimus apibendrina advokatas Vilmantas Poškus.
Beje, dažnai procesuose, kurie paprastai trunka nuo trijų iki šešių mėnesių, pasitelkiami ir psichologai.
Visas rašinys – „Santarvės“ laikraštyje.
Parengta pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimą
