Telefoniniai sukčiai randa vis naujų aukų

Šią savaitę jau antra moteris nukenčią nuo telefoninio sukčiaus. Šį kartą mažeikiškė neteko 750 Lt. Žmonės niekaip nepasimoko ir nusikaltėliams atskleidžia savo internetinės bankininkystės prisijungimo kodus. Sukčiai nesnaudžia ir žaibiškai „susišluoja“ nukentėjusiųjų pinigus, neretai saskaitos šeimininko vardu dar pasiimdami ir greitųjų kreditų.

Dingo pinigai

Ketvirtadienio rytą penkiasdešimt ketverių metų mažeikiškei kažkas paskambino laidiniu telefonu. Nepažįstamas vyriškis prisistatė esąs pareigūnas ir įtaigiai kalbėdamas įtikino moterį, kad iš jos banko sąskaitos yra nuskaičiuojami pinigai, todėl būtina nedelsiant patikrinti duomenis ir sutvarkyti nesklandumus.
Moteris, nieko blogo neįtardama, visus prašytus duomenis padiktavo. Tik padėjusi telefono ragelį  nukentėjusioji suvokė, ką padariusi. Puolė skambinti į banką, kad perspėtų apie galimą nusikaltimą, tačiau buvo per vėlu. Sukčiai iš jos sąskaitos jau buvo paėmę 750 Lt.

Pasiduoda įtaigai

Policijos pareigūnų teigimu, telefoniniai sukčiai yra vieni geriausių psichologų. Jie per trumpą laiką taip sugeba nukentėjusiuosius „apvynioti“ apie pirštą, kad šie nė nemirktelėję išduoda ne tik savo asmens kodą, banko sąskaitų numerius, bet ir kitus konfidencialius duomenis.
Pareigūnus stebina tai, kad žmonės, norėdami sudiktuoti prašomus duomenis, dar nueina jų pasižiūrėti (nes tokios galybės skaičių mintinai nepasakysi), grįžę prie telefono juos padiktuoja ir tik tada atsitokėja.
Paprastai nusikaltėliai prašo atpažinimo kodų, slaptažodžių, esančių 24 arba 72 slaptažodžių kortelėje, bei sąskaitų numerių.

Turi būti budrūs

Mažeikių rajono policijos komisariato prevencijos poskyrio vyresniosios specialistės Violetos Grigaitienės teigimu, visų telefoninių sukčių nusikaltimo braižas yra panašus. Jie stengiasi operaciją atlikti greitai, kol auka neatsitokėjo.
„Nukentėjusieji įvykius komentuoja panašiai. Jiems patiems dažniausiai būna keista, kad taip naiviai patikėjo telefonu paskambinusiais nepažįstamais žmonėmis. Tik padėję ragelį jie susivokia, bet dažniausiai būna per vėlu“, – „Santarvei“ sakė V. Grigaitienė.
Pareigūnams pradėjus tirti nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusieji paaiškina, kad jie tuo momentu esą jautėsi lyg kažkokios jėgos veikiami ar net pakerėti.
Todėl žmonės turi būti ypač budrūs ir nepamiršti, kad nei policijos, nei Finansinių nusikaltimų ar Specialiųjų tyrimų tarnybų, nei Valstybės saugumo departamento pareigūnai, nei jokios kitos institucijos, net ir banko, darbuotojai telefonu jokių duomenų iš žmonių neprašo.