Kultūros paveldo departamento, Žydų bendruomenės bei savivaldos atstovai lankėsi Tirkšlių sinagogoje ir aptarė jos ateitį. Nuotr. iš redakcijos archyvo
Mažeikiuose apsilankę Kultūros paveldo departamento ir Žydų bendruomenės atstovai drauge su Savivaldybės vadovais, kultūros paveldą kuruojančiais specialistais sprendė, kaip išsaugoti ir prie kultūrinio gyvenimo pritaikyti Tirkšlių sinagogą. Baiminamasi, kad jos neištiktų Sedos sinagogos likimas – apie šį paminklą byloja tik pamatai ir informacinis stendas.
Medinės sinagogos – unikalus reiškinys
Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė akcentavo, kad per vizitą Mažeikiuose gvildentas klausimas nėra naujas – apie Tirkšlių medinę sinagogą ir jos ateitį diskutuota ne kartą. Per pastarąjį apsilankymą susitikta su Tirkšlių kultūros centro vadovu, seniūnijos, bendruomenės atstovais.
„Medinės sinagogos yra unikalus reiškinys Rytų ir Vidurio Europoje. Tai, kad turime Lietuvoje išsaugoję keliolika medinių sinagogų, – unikalus reiškinys. Medinės sinagogos Europoje jau yra retenybė.
Žinant, kaip pasaulyje vertinamas medinis praeities palikimas, turime suprasti, kad medinės sinagogos yra neįkainojamos vertės. Lietuvoje kasmet vis daugiau sutvarkoma žydų kultūros paveldo objektų ir šalyje sulaukiama vis daugiau lankytojų, kurie domisi šia tema“, – akcentavo departamento direktorė.
D. Varnaitė pastebėjo, kad Lietuvos žydų bendruomenė pastaraisiais metais ypač aktyviai bendradarbiauja su Kultūros paveldo departamentu, diskutuoja su vietos savivaldybėmis dėl sinagogų, ypač dėl tų, kurios yra sugrąžintos šiai bendruomenei.
Mažesniuose miestuose, miesteliuose bendruomenės narių nėra, tad kyla problemų siekiant jas restauruoti, sutvarkyti ir pritaikyti šiandienos reikmėms.
Savivaldos vaidmuo – svarbus
Lietuvos žydų bendruomenės atstovas Martynas Užpelkis informavo, kad bendruomenė nuosavybes teise valdo septynias medines sinagogas Lietuvoje. Mažeikių savivaldybė išskirtinė – tokios sinagogos yra dvi. Deja, vienos iš jų – Sedos sinagogos – likę tik pamatai. Ir keli fragmentai, kuriuos saugo Sedos seniūnija.
Apgriuvusi Sedos sinagoga kėlė pavojų aplinkiniams, todėl prieš penkerius metus ji buvo išmontuota. Nuotr. iš redakcijos archyvo
„Prioritetas – išsaugoti Tirkšlių sinagogą, kuri yra autentiška. Kadangi Mažeikių krašte nėra išlikusios žydų bendruomenės, kuri galėtų naudoti sinagogos pastatą pagal savo pirminę paskirtį, tenka spręsti, kaip būtų galima naudoti tuos pastatus, jog jie turėtų atitinkamos vertės, naudos. Ir gimtų poreikis saugoti ne tiktai formaliai, bet ir praktiškai – restauruoti. Objektas yra patrauklioje vietoje ir perspektyvus, galėtų duoti gerokai daugiau naudos negu dabar duoda“, – apie Tirkšlių sinagogos ateitį samprotavo svečias.
Suteikta teisinė apsauga
Apie tai, kada Tirkšliuose pastatyta sinagoga, nėra žinoma tiksliai. Aišku tik tiek, jog XIX a. pradžioje ji jau stovėjo.
Sovietmečiu Tirkšlių sinagoga buvo paversta sandėliu. Prie vakarinės sienos buvo pristatytas prieangis, tačiau dabar jis nugriautas. Sovietmečiu buvo visiškai sunaikintas pastato interjeras, pakenkta ir eksterjerui.
Mažeikių krašto enciklopedija skelbia, kad 1941 m. Tirkšlių sinagoga su joje rastu turtu buvo užantspauduota, raktas perduotas valsčiaus viršaičiui.
2014 m. sinagoga buvo tvarkyta Lietuvos žydų bendruomenės lėšomis – remontuotas stogas, pamatai, angos.
Tirkšlių medinė sinagoga, kaip ir anksčiau gyvavusi Sedos sinagoga, yra panašaus vėlyvojo klasicizmo laikotarpio. Manoma, kad ši sinagoga yra ankstyviausia iš vėlyvojo klasicizmo periodo sinagogų regione. Jai prieš porą metų suteikta teisinė apsauga – pastatas įtrauktas į kultūros paveldo objektų registrą.
Numatyti konkretūs darbai
Tiek D. Varnaitė, tiek M. Užpelkis, per spaudos konferenciją kalbėdami apie medinių sinagogų svarbą, pasidžiaugė, kad ir dabartiniai rajono Savivaldybės vadovai tai supranta – nori prisidėti prie Tirkšlių sinagogos išsaugojimo.
„Šiuo klausimu šiandien pasiekėme tam tikros pažangos. Aptarėme galimus finansavimo šaltinius, kelius, kaip Savivaldybė galėtų perimti šį turtą iš Lietuvos žydų bendruomenės. Dažniausiai sinagogos savivaldybėms perduodamos panaudos pagrindais. Norėtume, kad jau kitais metais būtų parengtas Tirkšlių sinagogos tvarkybos darbų projektas, o 2019-aisiais, jei ne anksčiau, ten jau įžengtų restauratoriai“, – apie numatomas procedūras informavo Kultūros paveldo departamento direktorė.
Detalės saugomos seniūnijoje
Savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė paminklotvarkai Rūta Končiūtė-Mačiūlienė, su „Santarve“ kalbėdama apie Kultūros paveldo departamento ir Lietuvos žydų bendruomenės atstovų vizitą, prisipažino tikinti, kad Tirkšlių sinagogos neištiks Sedos sinagogos likimas – sinagoga nugriauta, o jos vietoje praėjusiais metais atidengtas informacinis stendas byloja apie jos istoriją.
Mažeikių krašto enciklopedija ir kiti šaltiniai skelbia, kad 1819 m. Sedoje jau stovėjo sinagoga. Po 1886 metų gaisro ji perstatyta 1935 metais panaši į sudegusiąją. Po karo sinagogos pastate buvo įrengti komunaliniai butai, vėliau čia buvo mokyklos sporto salė.
1992 m. Mažeikių rajono Tarybos sprendimu sinagoga buvo perduota Lietuvos žydų bendruomenei. Jos būklė buvo kritiška, kėlė pavojų aplinkiniams. Savivaldai pavyko susitarti su žydų bendruomene dėl jos nugriovimo.
R. Končiūtė-Mačiulienė informavo, kad išlikusios vertingesnės sinagogos detalės saugomos Sedos seniūnijos pašiūrėje, kuri kitais metais turėtų būti nugriauta. Jas bus bandoma išsaugoti Renavo ar kitame muziejuje.
Buvo septynios sinagogos
Kultūros paveldo departamentas skelbia, kad iki Antrojo pasaulinio karo mediniai žydų maldos namai taip pat buvo Viekšniuose, Židikuose, Leckavoje, Laižuvoje ir Pikeliuose.
Žydai į Mažeikių rajono miestelius: Sedą, Viekšnius, Tirkšlius ir Židikus – atsikraustė XVII a. viduryje–XVIII a. pirmoje pusėje.
XIX a. viduryje regiono žydų bendruomenės pasiekė klestėjimo tašką – bendruomenės narių skaičius tapo didžiausias, lyginant su kitais laikotarpiais. Jis gerokai viršijo vietinių žemaičių skaičių.
Pirmojo pasaulinio karo metu žydų gerokai sumažėjo, kadangi 1915 m. pavasarį rusų jie buvo išvyti iš regiono miestelių. Tarpukariu Mažeikių rajono žydų bendruomenės vėl sustiprėjo, tačiau nebebuvo tokios gausios.
Pastebėjo teigiamų poslinkių
D. Varnaitė, vertindama mažeikiškių indėlį į kultūros paveldą, teigė pastaraisiais metais pastebėjusi nemažai teigiamų poslinkių.
„Pozityvus žingsnis tai, kad kasmet nors ir nedidelis finansavimas skiriamas galbūt ir ne tokiems elitiniams, patiems didžiausiems kultūros paveldo objektams, bet tiems, kurie yra nepaprastai svarbūs šiam kraštui. Savo jėgomis tvarkomi atskiri segmentai, kryžiai, antkapiniai paminklai, šventorių elementai. Kaskart atvažiavę pastebime, kad Mažeikiuose padaryta labai daug darbų“, – gerų žodžių negailėjo departamento vadovė.
Jos teigimu, Mažeikių rajonas stipriai pasistūmėjo tvarkydamas piliakalnius. Ir tai padaryta visų mažeikiškių – Savivaldybės bei rajono visuomenės – pastangomis.
„Daug ką galima padaryti ne tik valdiškais sprendimais ieškant tinkamo finansavimo, bet suvokiant mūsų paveldo vertes ir prisiimant bendrą atsakomybę.
Dėkoju prisidėjusiems prie šio darbo. Tai, mano nuomone, duos tam tikrą impulsą ateičiai“, – samprotavo viešnia.
