Spektaklyje „Shalom, Bellissima!“ per vienos šeimos istoriją subtiliai atskleista sudėtinga žydų padėtis tarpukario Lietuvoje. Autoriaus nuotrauka
Praėjusią savaitę Lietuvoje vyko Europos žydų kultūros dienų renginiai. Šiemet jų tema – „Pasakojimai“. Besidomintys žydų gyvenimu, jų kultūra mūsų rajono gyventojai sekmadienį rinkosi Tirkšliuose – čia jų laukė įdomi programa su pasakojimais, vaizdo medžiaga, spektakliu, paroda ir net vaišėmis.
Tirkšliai pasirinkti neatsitiktinai
Europos žydų kultūros dienoms skirtą šiųmetinį renginį pradėjo jį suorganizavusi Mažeikių savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Končiutė-Mačiulienė. Ji priminė, kad praėjusiais metais toks renginys vyko Pikeliuose ir sakė, kad šiemet šiam renginiui pasirinkta vieta nėra atsitiktinė – Tirkšliuose išlikusi apie žydų gyvenimą šiame miestelyje liudijanti medinė sinagoga, kurią ateityje ruošiamasi restauruoti.
Specialistė džiaugėsi į šventę atvykusiomis garbiomis viešniomis iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos. Viena jų – šio departamento Registrų tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Narbutaitė dėkojo tirkšliškei mokytojai Stasei Gintvainytei už įdomią, turiningą ekskursiją po Tirkšlius žemaičių ir lietuvių kalbomis.
„Atidardėjom į Europos žydų kultūros dienų renginius, bet mokytojos Staselės dėka mes atsidūrėme tarpiniame etape – ir šiame žydų kultūros dienų renginyje, ir už poros savaičių vyksiančiose Europos paveldo dienose – šiemet jos skirtos šimtmečio paveldui. Mokytoja Staselė labai gražiai sujungė šitas dvi progas“, – dėkodama kalbėjo N. Narbutaitė.
Paroda „Kadišas Lietuvos medinėms sinagogoms“ jau spėjo pabuvoti ir Lenkijoje, Izraelyje, Švedijoje bei Rusijoje. Autoriaus nuotrauka
Likusi litvakų tradicija
Kita viešnia – buvusi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė nemažai prisidėjo, tvarkant Mažeikių rajone esantį kultūrinį paveldą, rūpinantis Tirkšlių sinagogos likimu.
„Žydų kultūros dienos yra puiki galimybė, kurią kažkada sukūrė Europos Taryba, pakviesdama Europos valstybių bendruomenes, visuomenę giliau susipažinti su žydų kultūra, istorija – kiekviename krašte ji buvo savita. Mes turime unikalią ir visame pasaulyje žinomą litvakų tradiciją“, – kalbėjo D. Varnaitė.
Viešnios žodžiais, žydų kultūros dienų metu mes turime galimybę susipažinti ne tik su jų materialia kultūra. Tirkšliai – miestelis, kuriame išlikusi viena iš keliolikos šalies unikalių medinių sinagogų.
„Tirkšliai tuo garsėja ir tikriausiai garsės dar labiau. Visi miesteliai, kuriuose gyveno Lietuvos žydai, turėjo daug savitų, autentiškų bruožų, kuriuos šiandien mes turime išmokti perskaityti“, – teigė D. Varnaitė.
Pasakojimuose užfiksuota praeitis
Šių metų Europos žydų kultūros dienų tema yra „Pasakojimai“ – tai ne vien tik istorija, datos, kada pastatytas vienas ar kitas pastatas.
„Tai pasakojimai, kuriuos mes girdėjome, girdime ar dar išgirsime iš savo tėvų, senelių, kaimynų – iš jų visų susilipdo ta nuostabi mozaika, kurią matome gyvą čia ir dabar.
Tarpukario Lietuvą, apie kurią jau yra papasakoję mokytojai ar tėvai, kūrė ir prie jos klestėjimo labai stipriai prisidėjo Lietuvos žydų bendruomenė: žymiausi architektai, inžinieriai prisidėjo ir prie Kauno modernizmo, kuris šiuo metu pretenduoja net į pasaulio paveldą, prisidėjo prie daugelio verslų, kuriais mes didžiuojamės, prie to, ką pasiekė mūsų nepriklausoma Lietuva, kurios valstybės atkūrimo šimtmetį minime šiais metais“, – mintimis dalijosi D. Varnaitė.
Įamžinta filme
Praėjusių metų Europos žydų kultūros dienos renginių Pikeliuose metu apie šio miestelio žydus pasakojo ir į žydų kapines susirinkusiuosius palydėjo seniausia, per devyniasdešimt metų perkopusi vietos gyventoja Juzefa Statkutė. Šiemet jos jau nebeturime, bet senolės atminimą, jos pasakojimus vaizdo medžiagoje spėjo įamžinti Merkelio Račkausko gimnazijos mokinės Lauryna Kaminskaitė ir Viltė Radavičiūtė.
Padedant mokytojams Silvai Paulauskienei bei Algirdui Vilkui, buvo sukurtas filmas, kurį pamatė į Tirkšlius susirinkę kultūros paveldo gerbėjai.
Apie Tirkšlių miestelio praeitį, istorijos faktus, čia gyvenusią žydų bendruomenę, jos veiklą, vietos gyventojų pasakojimus pranešimą, iliustruotą vaizdo medžiaga, skaitė Mažeikių Gabijos gimnazijos tolerancijos centro vadovės Rima Skrodenytė ir Regina Dirginčienė.
Spektaklio pertraukėlių metu gausiai susirinkę žiūrovai buvo vaišinami žydų kulinarinio paveldo patiekalais. Autoriaus nuotrauka
Spektaklis – unikali istorija
Didelio dėmesio ir plojimų susilaukė praėjusiais metais sukurtas Kaune įsikūrusio teatro klubo spektaklis „Shallom, Bellissima!“.
Inos Pukelytės režisuotame kūrinyje užfiksuota autentiška litvakės Bellos Shirin šeimos istorija. Pagrindinį – Bellos – vaidmenį sukūrė aktorė Olita Dautartaitė, jai talkino studentai Rūta Kumpikaitė ir Rokas Lažaunykas.
Į Tirkšlius buvo planavusi atvažiuoti ir pati spektaklio herojė, bet dėl sveikatos būklės šio sumanymo teko atsisakyti.
Spektaklis įdomus ir tuo, kad pertraukėlių metu žiūrovai buvo vaišinami žydų kulinariniu ir konditeriniu paveldu.
Pasibaigus spektakliui, žiūrovai buvo pakviesti į Tirkšlių kultūros centre veikiančią parodą „Kadišas Lietuvos medinėms sinagogoms“ – joje eksponuojamos didžiulės įvairiose Lietuvos vietose esančių sinagogų nuotraukos. Šią parodą galima aplankyti visą rugsėjo mėnesį.
Užbaigė 5778-uosius metus
Įdomus sutapimas – kaip tik sekmadienio, rugsėjo 9-osios, vakarą, prasidėjo žydų Naujųjų metų šventė, arba Roš ha-šana, išvertus iš herbrajų kalbos tai reiškia „metų galva“. Žydai metus skaičiuoja pagal Hebrajų kalendorių – nuo biblinio pasaulio sukūrimo. Kiekvienais metais šios šventės data varijuoja – metai gali prasidėti nuo rugsėjo 5 iki spalio 5 d. (pagal Grigaliaus kalendorių).
Pagal Hebrajų kalendorių, žydų tauta šiemet pasitiko 5779-uosius metus.
Judėjų religija teigia, kad Aukščiausiasis kiekvienais metais rašo naują metų knygą. Roš ha-šana išvakarės ir pati šventė – laikas, skirtas žmogui susikaupti, pagalvoti apie nuveiktus gerus darbus, prisiminti suklydimus, atgailauti už klaidas, pasiruošti ateinantiesiems metams, prašant taikos, sutarimo, sveikatos.
Išvakarėse visų, kuriuos per metus galėjo nuskriausti, prašoma atleidimo ir stengiamasi atleidimą suteikti visiems, kurie jo prašo. Ypatingas dėmesys yra skiriamas labdarai, lankomi artimųjų kapai. Visa tai yra tarsi pasiruošimas Naujiesiems metams.
Pirmoji metų diena yra laikoma žmogaus sukūrimo diena. Tą dieną einama prie upės ar kito gamtinio vandens telkinio ir, skaitant maldą, iškratomos drabužių kišenės, – taip simboliškai išsivaduojama iš nuodėmių, kurias nusineša vanduo.
Naujųjų metų sutikimas siejamas su šventiška puota, tradiciniais žydų patiekalais – rengiama šventiška puota, kurios neatsiejama dalis yra apvali chala (baltos duonos pynutė) ir obuoliai; savo forma šie patiekalai simbolizuoja apvalų stalą.
Obuolių ir chalos gabaliukai yra mirkomi meduje ir valgomi tradiciškai linkint gerų ir saldžių metų. Rytų Europos žydai žuvį patiekia su visa galva ir ją valgo, vieni kitiems linkėdami „būti galvoje, o ne uodegoje“.
Vaidas RUNKAUSKAS
