Skirtingose to paties lygio ligoninėse teikiamos skirtingos kokybės gydymo paslaugos, be to, kai kuriose įstaigose vaistų tenka pirkti patiems pacientams, – nustatė Valstybės kontrolė, atlikusi apsirūpinimo vaistais ligoninėse auditą.
Pastato remontas nusveria vaistus
„Nustatėme, kad vaistams skirtų išlaidų dalis didžiosiose ligoninėse skiriasi 6,5 karto, regioninėse ir rajonų – 4 kartus, o slaugos ir palaikomojo gydymo – daugiau kaip 10 kartų,“ – pirmadienį išplatintame pranešime cituojama valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Kokią dalį lėšų skirti vaistams, nustato ligoninės steigėjas arba šią funkciją perduoda pačiai ligoninei.
„Akivaizdu, kad ligoninės vadovų sprendžiama dilema – efektyvesniems vaistams ar ligoninės pastato remontui skirti daugiau pinigų – neretai baigiasi vaistų įsigijimo nenaudai,“ – pažymi G. Švedienė.
Teikiamos skirtingos kokybės paslaugos
Auditoriai taip pat domėjosi, ar ligoninėse yra parengtos ir taikomos ligų gydymo schemos bei gydymui vartojamų vaistų sąrašai.
Taikyti šiuos kriterijus, vertinant vaistų vartojimo racionalumą ligoninėse, rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija.
Kontrolieriai nustatė, kad ligoninėse naudojamų ligų gydymo schemų skaičius svyruoja. Kai kuriose didžiosiose ligoninėse vadovaujamasi 84 gydymo schemomis, kitose analogiško dydžio ligoninėse – vos 7.
Per auditą dvi iš devynių regioninių ligoninių tokių schemų apskritai neturėjo. Ligų gydymo schemų nėra parengusios trečdalis duomenis teikusių rajonų ligoninių (8 iš 24) ir beveik trys ketvirtadaliai slaugos ligoninių (13 iš 16).
Be to, peržiūrėjus visas parengtas gydymo schemas, matyti, kad jos parengtos mažiau nei pusei dažniausiai gydomų ligų.
„Nesant gydymo schemų, kontrolieriai daro prielaidą, kad skirtingose to paties lygio ligoninėse teikiamos skirtingos kokybės gydymo paslaugos,“ – skelbiama valstybės kontrolės išvadose.
Vaistus tenka pirkti patiems ligoniams
Per auditą taip pat nustatyta, kad kai kurios ligoninės neperka ir paramos būdu negauna vaistų, įrašytų į gydymo schemas, taip pat didesnės terapinės vertės medikamentų. Tai, anot kontrolierių, taip pat rodo, kad gali būti neužtikrinama gydymo kokybė arba reikiamus vaistus turi pirkti patys ligoniai.
Auditoriams išanalizavus vaistų įsigijimo viešųjų pirkimų būdu trukmę, nustatyta, kad šios procedūros ligoninėse užtrunka daugiau nei 100 dienų, arba per dešimt kartų ilgesnį laiką, nei juos įsigyjant per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO), o palyginus viešųjų pirkimų būdu įsigytų vaistų kainas matyti, kad skirtingose ligoninėse jos skiriasi kelis kartus.
Be to, ligoninės nepraktikuoja bendro vaistų pirkimo būdo, kooperuojantis kelioms gydymo įstaigoms. Užsienio šalių patirtis rodo, kad vykdant bendrus pirkimus vaistų kainos sumažėja iki 20 proc., be to, racionaliau panaudojami gydymo įstaigų žmogiškieji ištekliai, atkreipia dėmesį Valstybės kontrolė.