Tremties muziejus geležinkelio stotyje: realu?

Šiandien Lietuva mini Gedulo ir vilties dieną. Mažeikiškiai politiniai kaliniai ir tremtiniai tradiciškai lanko skaudžią patirtį primenančias vietas: kapus ir geležinkelio stotis.
Politiniai kaliniai bei tremtiniai neturi vietos savo istorijai, tad juos vilioja mintis: gal muziejus galėtų būti įkurtas nenaudojamuose geležinkelio stoties pastatuose.


EKSPOZICIJAI
NĖRA VIETOS

Mažytė ekspozicija tremties tema eksponuojama Mažeikių muziejuje, tačiau muziejininkai apgailestauja negalį išsiplėsti – nesą vietos. Geležinkelio stočių – Mažeikių ar Lūšės – pastatai būtų tinkamiausia vieta ekspozicijai. Iš šių stočių gyvuliniais vagonais į Sibirą buvo tremiami mažeikiškiai.
Muziejininkas Algimantas Muturas dėl eksponatų surinkimo nesijaudina: „Mūsų rajonas – išskirtinis. Visa veikla iškart pateko į KGB rankas, tad viskas buvo paralyžiuota. Tačiau viską įmanoma padaryti. Svarbiausia – kad tik kas nors imtų ir kurtų muziejų jau dabar, kol dar yra likusių tos kartos atstovų“.
A. Muturas prisiminė pirmaisiais Nepriklausomybės metais kilusią politinių kalinių iniciatyvą įkurti muziejų po Savivaldybe, jos rūsiuose. Šioje vietoje buvo kalėjimas, kankinimo vieta.
„Ten būtų buvusi taip pat autentiška vieta, bet tuo metu nesulaukta vietos valdžios atstovų paramos. Žinote, kaip būna: ketverius metus konservatoriai, kitus ketverius – socialdemokratai, toliau – dar kiti. Kas kadenciją keičiasi požiūris ir į šią idėją, – sakė muziejininkas ir patikino, jog tokia pati nežinomybė ir su mažyte ekspozicija muziejuje. – Kartais jaučiame priešišką valdininkų požiūrį, tad tenka ją „gražiai“ nuimti. Nesuprantu kai kurių politinių jėgų nusistatymo. Juk mums rūpi ne politika, o istorija. O ji yra tokia, kokia yra.“
SVARSTYS, KAI
KONKREČIAI KREIPSIS

Vyr. paminklotvarkos specialistė Eugenija Kupliauskienė teigiamai reagavo ir sutiko su mintimi geležinkelio stoties pastate įkurti tremties muziejų: „Manau, Savivaldybė su malonumu palaikytų šią idėją. Be to, pastato sales būtų galima panaudoti ne tik tremtinių muziejui, bet ir apskritai Mažeikių muziejus galėtų įsikurti. Juk tai vieta, nuo kurios ir pradėjo kurtis Mažeikiai“.
Pasak specialistės, reikėtų oficialiai kreiptis į Savivaldybės tarybą, kuri svarstytų, kaip į prašymą reaguoti. Tačiau E. Kupliauskienė pabrėžė, jog viskas priklauso nuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ pozicijos – pastatai jos nuosavybė, gali sutikti arba ne.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas spaudai Algis Palionis negalėjo atsakyti, kaip pasielgtų bendrovė, nes į juos šiuo klausimu niekas nesikreipė: „Kai sulauksime prašymo, tada bendrovės vadovai ir spręs, ką daryti“.
KETINA ĮRAŠYTI
Į STRATEGIJĄ

Mažeikių geležinkelio stoties pastatas yra įtrauktas į paveldo sąrašą, tad, pasak vyr. specialistės E. Kupliauskienės, jo savininkė, AB „Lietuvos geležinkeliai“, yra įsipareigojusi pastatą restauruoti.
Kitokia situacija su Lūšės geležinkelio stotimi. Prieš porą metų AB „Lietuvos geležinkeliai“ ketino ją nugriauti, tačiau Savivaldybė tam nedavė leidimo. Nenusprendė ir jo tolesnio likimo. Šis pastatas kol kas taip ir stovi nenaudojamas ir užkonservuotas.
Židikų seniūnė Stanislava Valatkevičienė apgailestauja, jog Lūšės stoties pastatas ir aplinka apleisti. Pasak seniūnės, jei čia įsikurtų muziejus, viskas būtų sutvarkyta, o ir Mažeikių rajonui būtų nauda – atsirastų lankytina vieta, kurių mūsų rajonui labai trūksta.
„Kokia graži idėja, – pritardama „Santarvės“ minčiai vis kartojo S. Valatkevičienė. – Niekam neatėjo į galvą! Dabar pristatome strategijas rėmimo programai LEADER. Jei tik bus galima jas pakoreguoti, būtinai šią mintį įrašysime į strategijas.“
ĮKURTI MUZIEJŲ –
GARBĖS REIKALAS

Šia mintimi susižavėjo ir Seimo narys Antanas Napoleonas Stasiškis, taip pat einantis ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininko pareigas: „Tai labai įdomus darbas ir nuostabi idėja! Apie tremties laikus primenantį muziejų tokioje autentiškoje vietoje, kaip geležinkelio stotis, tikrai negirdėjau. Jei būsite pirmieji, ėmęsi tokio didelio projekto, tai didžiausia garbė jums“.
Seimo narys A. N. Stasiškis „Santarvei“ pažadėjo: jei mažeikiškių iniciatyvinė grupė imtųsi konkrečių darbų, sulauktų ir jo pagalbos. Svarbiausia – nenuleisti rankų, neprarasti entuziazmo ir imtis darbų.
Ne taip entuziastingai kalbėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Mažeikių skyriaus pirmininkas Rimgaudas Sličius: „Žinoma, būtų gerai, juk tos patalpos tuščios. Bet man nėra laiko tuo užsiimti. Jei kas pradėtų, manau, žmonės mielai padėtų surinkti reikalingus eksponatus. Juk kiekvienas turime nuotraukų, kitokių tuos laikus primenančių daiktų“.
R. Sličiaus teigimu, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Mažeikių skyriuje yra užsiregistravę 380 žmonių, trigubai tiek nėra sąrašuose.
PIRMŲJŲ
TREMTINIŲ NELIKĘ

Sąjūdietė Jadvyga Bičkuvienė, politinio kalinio žmona, sakė palaikanti ryšius su Mažeikių tremtiniais ir politiniais kaliniais. Tačiau ji patikino, jog pirmąją tremtį patyrusių žmonių mažai likę. „Juk daug laiko praėję. Likę gal tik artimieji,“ – gūžteli pečiais moteris. Beveik visi likusieji gyvi ir grįžę į Mažeikius buvo ištremti per antrąjį vežimą 1947–1948 m.
„Manau, kad visi tų laikų žmonės, susiję su bet kuriuo trėmimu, pritartų šiai idėjai. Būtų malonu gauti nors nedidelį kambariuką, visos stoties nė nereikėtų. Juk tai dalis mūsų – nuo istorijos nepabėgsi, ja reikia dalintis, – samprotavo J. Bičkuvienė. Ji prisiminė, jog ištrėmimas grėsė ir jos šeimai, bet išgelbėjo karas. – Neslėpdama galiu pasakyti, jog tėvelis, pamatęs vokiečių kariškius, ant kalno vertė „kūlį“. Džiaugėsi, nes jei ne karas, mus taip pat būtų ištrėmę. Tėvelis jau žinojo, kad tremiamų šeimų sąraše buvome 120ti. Žinoma, karo metu buvo kitos nelaimės, tačiau nebuvo atskirti nuo šeimos, išvežti toli“.
DAUGUMA
IŠVEŽTŲJŲ
BUVO ŪKININKAI

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, 1941 m. birželio 14osios naktį prasidėjo pirmasis Lietuvos gyventojų trėmimas į amžinojo įšalo žeme vadinamą Sibirą.
Tą naktį iš Mažeikių išvežti 284 žmonės. Tai ne taip daug, palyginti Lietuvos mastu. Tuo laiku išvežta apie 29 tūkstančiai žmonių. Mažeikiškius daugiausia trėmė į Altajų ir Jakutiją.
Daugiausia išvežtų Lietuvos gyventojų – net 21 proc. – buvo ūkininkai.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.:
Siekiant įgyvendinti idėją – Mažeikių geležinkelio stotyje įkurti muziejų, pirmiausia turėtų būti sudaryta iniciatyvinė grupė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto