Folkloro ansamblio „Alksna“ kolektyvas po koncerto Telšiuose. Nuotr. iš „Alksnos“ archyvo
Kultūros centro folkloro ansamblis „Alksna“ švenčia savo veiklos 30-mečio jubiliejų.
Seniausias rajono folkloro kolektyvas šeštadienį mažeikiškius kviečia į šventinį koncertą.
Jubiliejaus proga apie kolektyvą išleista knyga „Alksna“. 30 metų kartu“.
Pirmoji repeticija
Ansamblio vadovas Algirdas Vilkas prisimena pirmąją kolektyvo repeticiją tuometiniuose Mažeikių moksleivių namuose. Susirinkimo iniciatorius buvo jis pats.
Studijas Vilniaus universitete baigusiam jaunuoliui folkloras nebuvo naujovė, studijuodamas jis lankė Vilniaus inžinerinio statybos instituto ir Vilniaus dailės instituto folkloro ansamblius. Į pirmąją repeticiją atėjo Raimonda Baužytė-Ramanauskienė, Birutė Poškutė-Kulakovska, Laima Norkutė-Prialgauskienė, Rasa Čičirkaitė, Daiva Ignatavičienė. Paskui prie kolektyvo prisijungė Arnas ir Irena Arlauskai, Palmira Kučinskaitė, Violenita Juškevičiūtė, Marytė Černiauskienė, Arvydas Kukulskis, Dainora Meižytė-Petrikienė, Andžela Venckutė-Petrikienė, Vilma Merkytė ir Rasa Mikutytė-Paulavičienė.
„Pirmosios dainos, pirmieji rateliai buvo iš Vilniaus universiteto „Romuvos“ kraštotyrininkų klubo ekspedicinės medžiagos, surinktos Ylakiuose. Repetuodavome vakarais du kartus per savaitę. Repeticijoms vieta mums netiko, tad džiaugėmės sulaukę pasiūlymo rinktis į tuometę 6-ąją vidurinę mokyklą, dabar tai „Ventos“ progimnazija“, – pirmuosius žingsnius prisimena A. Vilkas.
Pirmieji „Alksnos“ žingsniai – pasirodymas Mažeikių Dūdų šventėje. Nuotr. iš „Alksnos“ archyvo
Prasidėjo koncertai
Vėliau kolektyvas persikėlė į Melioracijos statybos montavimo valdybos naujai įrengtą salę.
„Pirmieji metai vis tik buvo kolektyvo „susicementavimo“ laikas, nes reikėjo atrasti vedančiuosius balsus, išmokti autentiško dainavimo, o iš kitų regionų atvykusius ansamblio narius pripratinti prie žemaičių tarmės, papročių ir tradicijų“, – prisiminė A. Vilkas.
Pirmasis kolektyvo koncertas, kuriame dalyvavo visi vienuolika jo narių, įvyko praėjus nepilniems metams po pirmojo susirinkimo, o dar po metų folkloro ansamblis dalyvavo Mažeikių miesto parke vykusioje Dūdų šventėje.
„Džiaugėmės, kad tokiai didžiulei auditorijai galėjome pristatyti autentišką folklorą. Iškart po šventės surengėme savo pirmąją ekspediciją, važiavome į Žemalę. Smagu buvo bendrauti su kaimo žmonėmis, klausytis jų pasakojimų, dainų ir kitų tautosakos kūrinių pateikimo“, – prisiminė „Santarvės“ pašnekovas.
Po penkerių metų veiklos ansamblis pasivadino „Alksna“ – ieškota paprasto, vietinio, lengvai įsimenamo pavadinimo.
„Buvo minčių pasivadinti „Soudos“, „Gojai“, bet, prisiminę per ekspediciją išvaikščiotas Pikelių apylinkes, suradome patį tinkamiausią – Alksna. Tai nedidelė, alksniais apaugusi kalvelė, nugrimzdusi Varduvos upės dugnan dar tais laikais, kai upė buvo užtvenkta, statant Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą“, – teigė A. Vilkas.
Išleido kompaktinę plokštelę
Be kitų renginių, „Alksnai“ įsiminė Palangoje vykęs festivalis „Baltica“, šiam pasirodymui kolektyvas buvo parengęs visą šienapjūtės dainų repertuarą.
„Į koncertą vyko negausios mūsų pajėgos, bet tvirtai pasiruošusios ir ryžtingai nusiteikusios atlaikyti ne tik vasaros karštį, bet ir vakaronę, kuri tęsėsi beveik iki paryčių. Šventinėje folkloro kolektyvų eisenoje viena po kitos keitėsi alksniškių dainuojamos dainos, šokami rateliai ir šokiai… Tai buvo tikrai įsimintina“, – prisiminė A. Vilkas.
Tarp įdomiausių renginių jis įvardija ir pačią gražiausią vasaros šventę – Rasas, kurią „Alksna“ surengė ant Daubarių piliakalnio, pačių organizuotą romansų vakarą, skirtą Tėvo dienai, po to Estijoje, Paidės mieste vykusį tarptautinį netradicinio folkloro festivalį „Paide Shant 2001“.
Didelis įvykis kolektyvui buvo jų kompaktinės plokštelės „Onkstėi ryta keldama“ pasirodymas.
„Tai pirmasis mūsų ilgo darbo vaisius, kuriam pamatus sukrovė Naikių, Židikų, Sedos, Žemalės, Purplių, Pikelių, Ylakių ir kitose apylinkėse užrašyta tautosaka.
Pirmasis vaikas visada mielas ir nepamirštamas“, – kalbėjo „Alksnos“ vadovas.
„Šventa diena“
„Alksna“ dar nepamiršo pasaulio lietuvių dainų šventės „Būties ratu“ Vilniuje ir tarptautinio folkloro ansamblių konkurso-festivalio „Saulės žiedas“ Šiauliuose. Kolektyvo narės P. Kučinskaitės iniciatyva, ant Daubarių piliakalnio „Alksna“ pradėjo minėti Baltų vienybės ugnies sąšaukos dieną – ši tradicija tęsiama iki šiol.
Kasmet per Rasos šventę ansamblis vyksta į Platelius, liepą dalyvauja sediškių rengiamame festivalyje „Gėid vuolungelė“.
„Į repeticijas kažkada rinkdavomės sutartu laiku – antradieniais, „alksniškiams“ tai buvo lyg „šventa diena“. Beje, tėvai ateidavo su vaikais, kurie kartu dalyvavo ir įvairiose šventėse. Džiugu tai, kad „Alksnos“ atžalos jau mokėjo visas tėvų dainuojamas dainas, šokius, tad nieko nuostabaus, kad prieš aštuonerius metus kartu su mumis augę ir repeticijas lankę vaikai susibūrė į naują folkloro ansamblį „Alksniokā“, kurie iki šiol eina mūsų pėdomis ir tęsia senąsias žemaitiškas tradicijas“, – džiaugėsi A. Vilkas.
Vakaronių mokyklose metu „alksniškiai“ savo šokių, ratelių ir žaidimų moko vaikus (centre – kolektyvo vadovas Algirdas Vilkas). Nuotr. iš „Alksnos“ archyvo
Gastrolės užsienyje
Prieš aštuonerius metus Savivaldybės kultūros centro etnografė Jolanta Kaleckienė parengė projektą „Nedieliuos rytieli“ – tada išleista knygelė ir antroji kompaktinė plokštelė, kurioje pristatyta senųjų Mažeikių krašto tautosakos pateikėjų, jau Anapilin išėjusių Kazimiero Sidabro, Justinos Radvilienės ir Julijos Gramalienės dainos, rateliai, pasakojimai.
„Alksniškiams“ įsiminė ir jų gastrolės užsienyje: kolektyvas dalyvavo tarptautiniame folkloro festivalyje Čekijoje, koncertavo Suomijoje, o 2010 metais ansamblis pakviestas į Londoną. Čia gyvenantys lietuviai prieš penkerius metus susibūrė į folkloro ansamblį „Saduto“ ir svečioje šalyje jau pelnė pripažinimą bei populiarumą.
„Į „Saduto“ šventę, koncertą ir vakaronę mus pakvietė buvusi „Alksnos“ vadovė Ligita Paulauskaitė-Malinauskienė. Tai buvo jaudinantis susitikimas, prasmingas bendravimas, kuris bylojo apie amžiną vertę turintį etninį paveldą“, – sakė A. Vilkas.
Kolektyvo veikla įvertinta
„Alksnos“ veikla neliko nepastebėta: tarp regioninių kultūros centrų folkloro kolektyvų iš antrosios kategorijos ji pakelta į pirmąją. „Alksniokā“, kuriam vadovauja D. Petrikienė, tapo „Aukso paukštės“ laureatais, jie laimėjo nominaciją „Geriausias vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis ir vadovas“. Prieš ketverius metus ansamblio vadovė D. Petrikienė už etninės kultūros puoselėjimą buvo apdovanota Mažeikių rajono savivaldybės kaip geriausia metų kūrėja, pernai „Alksnos“ įkūrėjui ir vadovui A. Vilkui įteikta Mažeikių krašto kultūros premija. Abu kolektyvai ir jų vadovai pagerbti už žemaičių krašto folkloro bei tautosakos puoselėjimą ir sklaidą labiausiai nusipelniusių Žemaitijos regiono etninės kultūros puoselėtojų pagerbimo šventėje Telšiuose.
„Džiaugiuosi savo kolege – „Alksnai“ ir „Alksniokams“ vadovaujančia Dainora Petrikiene ir jos entuziazmu, gebėjimu suburti vaikus bei juos sudominti folkloru“, – sakė A. Vilkas.
Dėkojo visiems pagalbininkams
Prieš dvejus metus „Alksnos“ narė J. Kaleckienė parengė dar vieną projektą – muzikinėje studijoje buvo įrašyta bei išleista kompaktinė plokštelė „Oi eisio eisio“. Joje pateiktos žemaičių dainos, pasakojimai, instrumentinė muzika iš Mažeikių, Akmenės, Skuodo, Plungės ir kitų Žemaitijos rajonų.
Šiandien ansamblyje yra trisdešimt ansamblio narių, jų amžiaus vidurkis – 43 metai.
„Dauguma kolektyvo narių – pedagogai, yra ir medikų. Per trisdešimties metų laikotarpį susikūrė arba atėjo ansamblio narių poros. Šiaip kolektyvo sudėtis gana pastovi. Smagu, kad yra tokių, kurie giliai įleido šaknis ir be ansamblio savo gyvenimo neįsivaizduoja.
Aišku viena – visus vienija bendri dalykai: žemaitiškumas, žemaičių folkloro propagavimas ir siekis jį išsaugoti. Noriu iš visos dūšios“ padėkoti visiems visiems, kurie mus palaikė, pagelbėjo, įkvėpė, kartu padėjo nukeliauti tris dešimtmečius – kaip mes be jų!“ – kalbėjo A. Vilkas.
Vaidas RUNKAUSKAS
