Tuberkuliozės gydymas ir profilaktika šlubuoja

Net 67 proc. užsikrėtusiųjų mažeikiškių serga atviros formos tuberkulioze. Lietuva viena iš pasaulio valstybių, kur žmonės daugiausia serga atsparių vaistams formų tuberkulioze. Gydytoja pulmonologė Vita Butnorienė teigė, kad problema aktuali ir Mažeikiuose, tačiau tuberkuliozės profilaktika ir gydymu nepakankamai rūpinasi ne tik ligoniai, bet ir medikai.
TENDENCIJOS PRASTOS
Mažeikių ligoninės pulmonologė V. Butnorienė pastebi, kad pastaraisiais metais sergančiųjų tuberkulioze šiek tiek mažėja. Pavyzdžiui, pernai 100 tūkst. rajono gyventojų teko 63 sergantieji, tuo tarpu užpernai 72. Panašūs ir vidutiniai šalies rodikliai.
„Tačiau džiūgauti dėl to negalėčiau. Praėjusiais metais išaiškinta 52 nauji tuberkuliozės atvejai, net 67 procentus jų sudaro atvira forma“, – situaciją iliustravo gydytoja.
Nerimą kelia ir tai, kad daugėja atsparių vaistams ligos formų: 2006 metais išaiškinti septyni tokie atvejai. Šia forma sergančių žmonių gydymas valstybei brangiai kainuoja, nes gydymas trunka nuo 12 iki 36 mėnesių, kai kitais atvejais – nuo 6 iki 8 mėnesių.
Kita problema, kad tuberkulioze serga ištisos šeimos: seneliai, tėvai, vaikai. Tokių šeimų kasmet daugėja.
SERGA NE TIK
ASOCIALŪS ŽMONĖS
„Liga „vaikšto“ tarp mūsų. Nuo jos neapsaugotas nė vienas, nes tuberkuliozė plinta per kvėpavimo takus. Ja galima užsikrėsti parduotuvėje, autobuse, bažnyčioje ar kitose viešose vietose“, – įspėjo V. Butnorienė.
Pulmonologė neneigia, kad tuberkuliozė yra asocialių žmonių problema. Tačiau šia liga serga ir vadinamieji normalūs mažeikiškiai, yra ir medikų. Kaip jie užsikrėtė, nepavyko išsiaiškinti.
Oficialūs mokslo šaltiniai teigia, kad vienas žmogus, sergantis atvira tuberkuliozės forma, per metus gali užkrėsti iki dvidešimt penkių sveikų asmenų.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tuberkulioze užsikrėtęs kas trečias pasaulio gyventojas, nuo šios ligos kasmet miršta 2 milijonai, kasdien – 5 tūkstančiai žmonių.
„Situacija grėsminga. Tuberkuliozė nusineša tiek gyvybių, lyg kas valandą nukristų lėktuvas ir žūtų jo keleiviai“, – žurnalistams organizuotame seminare palygino medicinos profesorius iš Niujorko.
PAVOJUS APLINKINIAMS
Nustačius tuberkuliozę, ligoniai ne trumpiau kaip 4 mėnesius turi būti gydomi ligoninėje. Buvo baiminamasi, kad, uždarius Mažeikių tuberkuliozės ligoninę, dėl šito gali kilti problemų. V. Butnorienė patikino, kad visi išaiškinti nauji tuberkulioze sergantys žmonės gydosi Šiaulių, Klaipėdos ar Plungės ligoninėse.
„Mūsų ligoninės direktorius supranta problemą. Sunkų ligonį ar neturintį pinigų kelionei į ligoninę nuvežame“, – teigė pulmonologė.
Tačiau gydytojai nerimą kelia tai, kad kai kurie žmonės, grįžę iš ligoninės, dingsta, nors privalėtų tęsti gydymą. Pernai gydymą nutraukė septyni ligoniai. Didžiausią pavojų aplinkiniams kelia žmonės, sergantys atvira bei atsparia tuberkulioze. Pastarosios neveikia net vadinamieji pirmos eilės vaistai.
V. Butnorienė apgailestavo, kad ne visi tuberkulioze sergantys žmonės kreipiasi į medikus ir toliau platina ligą. Kiek tokių žmonių yra, prognozuoti nesiryžo.
Tuberkuliozės kabineto kartotekoje yra per tūkstančio mažeikiškių ligos istorijos, tačiau tik dalis sirgusiųjų tikrinasi, ar liga neatsinaujino.
„Anksčiau dispanserizuoti ligoniai turėdavo pasitikrinti bent kartą per metus. Matyt, dėl pinigų stygiaus tokio reikalavimo nebeliko“, – apgailestavo gydytoja.
Tiesa, nuo 1998 metų Lietuvoje veikia Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, pagal kurį tuberkulioze sergantys žmonės gali būti izoliuoti. Įsteigti hospitalizavimo lovas savo noru nesigydantiems pacientams buvo planuota Alytaus apskrities ligoninėje, tačiau iki šiol problema neišspręsta.
NELIKO PROGRAMOS
TĘSTINUMO
V. Butnorienė neįsivaizduoja, kaip jėga būtų galima priversti žmogų gydytis. Kur kas efektyvesnis kelias būtų ligonius kontroliuoti ir su jais geranoriškai tartis dėl gydymo.
Lietuvai problemą keletą metų padėjo spręsti norvegai pagal DOTS (trumpalaikio tuberkuliozės tiesiogiai kontroliuojamo kurso) programą. Ligoniai turėjo ateiti į kabinetą ir medicinos darbuotojų akivaizdoje išgerti vaistus. Tai daryti jie buvo skatinami labdara: gaudavo maisto ir higienos paketus.
Pagal šią programą užsieniečiai kompensuodavo ir vaistų įsigijimo išlaidas, nes ligoniams už juos kas mėnesį tenka primokėti apie 10–15 litų.
„Kai kurios savivaldybės savo lėšomis tęsia programą. Pavyzdžiui, Tauragės savivaldybė pernai tam skyrė 19 tūkst., Palangos – 20 tūkst. litų, mūsų – nė cento, nors prašėme tik 8 tūkstančių litų“, – su nuoskauda kalbėjo gydytoja.
Ligoninės tuberkuliozės kabinetas iš Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos pernai gavo tik 3 tūkst. litų: 2 tūkst. nedraustiems žmonėms ištirti ir tūkstantį – tuberkulinui įsigyti, mantų reakcijai vaikams atlikti.
PASIGEDO
KOORDINAVIMO
Daugelis ligonių ir dabar vaistus geria medikų akivaizdoje, tačiau gydymas sušlubavo dėl to, kad ne visi žmonės įstengia primokėti už vaistus. Šiais metais dėl šios priežasties recepto neišsirašė trys ligoniai.
V. Butnorienės teigimu, ir šeimos gydytojams nepakankamai rūpi, kad būtų išaiškinti visi tuberkulioze sergantys mažeikiškiai.
„Jie dažniau į tuberkuliozės kabinetą turėtų siųsti negaluojančius žmonės. Tuo labiau kad žmogus gali nepajusti ypatingų simptomų. Tuberkulioze sergantis žmogus gali manyti, jo prastai jaučiasi dėl pavasario, vitaminų trūkumo“, – artėjant kovo 24ajai, Pasaulinei tuberkuliozės dienai, gydytoja ragino mažeikiškius susirūpinti savo sveikata. Į tuberkuliozės kabinetą galima kreiptis ir be siuntimo ar net anonimiškai.
„Mūsų rajone yra aštuonios gydymo įstaigos. Aš esu ligoninės darbuotoja ir negaliu nurodinėti kitoms įstaigoms. Savivaldybės gydytoja turėtų labiau koordinuoti tuberkuliozės profilaktinį darbą, gydymą“, – įsitikinusi pulmonologė.
KALTAS SKIRTINGAS
POŽIŪRIS?
Savivaldybės gydytoja Irena Vaicekavičienė pyktelėjo, kad V. Butnorienė jai priekaištauja per laikraštį, o ne į akis išsako: „Gydytoja savo problemas, idėjas galėtų su manimi aptarti, o ne per tarpininkus”.
I. Vaicekavičienė sakė, kad DOTS programą ne visi vertina teigiamai. Savivaldybės gydytoja iki šiol neturinti duomenų – nei iš šalies, nei iš rajono pulmonologų – kad jos įgyvendinimas būtų sumažinęs sergamumą tuberkulioze.
Anot savivaldybės gydytojos, paramą vaistams įsigyti turi teikti Socialinės paramos skyrius (jo vedėja Aldona Gagienė „Santarvei“ sakė, kad tam skiriama tik vienkartinė parama), gydymo įstaigų pareiga esanti gydyti ir užsiimti profilaktika.
„Mano ir Butnorienės mintys, kaip reikėtų tai daryti, kardinaliai skiriasi“, – nesutiko su kritika gydytoja.
I. Vaicekavičienė paaiškino, kad šiemet planuojama iš Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos didinti finansavimą tuberkuliozės profilaktikai. Vienas iš sumanymų – pulmonologai drauge su šeimos gydytojais galėtų važiuoti į kaimus.
„Programos lėšomis finansuojami projektai. Ne savivaldybės gydytojas, o gydymo įstaigos, visuomeninės organizacijos ar kitos įstaigos juos teikia. Projektus gali rašyti ir Butnorienė“, – replikavo pašnekovė.
Jono STRAZDAUSKO nuotrauk.: V. Butnorienė apgailestavo, kad ne visi tuberkulioze sergantys žmonės kreipiasi į medikus ir toliau platina ligą.