Lietuvos rezultatai išliko panašūs kaip ir 2009 m. atlikto tyrimo metu. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Tarptautinės Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacijos vykdomo tarptautinio tyrimo, kuriame tikrinami įvairūs penkiolikmečių mokinių gebėjimai, rezultatai rodo, jog Lietuvos mokiniai atsilieka nuo kaimyninių šalių.
Vertintos kelios pozicijos
2012 metų tyrime buvo koncentruojamasi ties matematinėmis žiniomis – buvo vertinamas mokinių gebėjimas taikyti matematines žinias įvairiuose kontekstuose, interpretuoti rezultatus, gebėjimas argumentuoti matematiškai, naudotis sąvokomis, apibūdinti, paaiškinti, prognozuoti tam tikrus reiškinius.
Pasak tyrimo rengėjų Lietuvoje, matematikos vaidmuo pasaulyje yra augantis, todėl svarbu atlikti pagrįstus, įrodymais paremtus sprendimus. Taip pat buvo analizuojamas skaitymo ir gamtamokslinis mokinių raštingumas. Tyrimo metu taip pat kaupiami duomenys apie švietimo politiką, išteklius, institucinius švietimo veiksnius.
Azijiečiai – geriausi matematikai
Iš 65 tyrime dalyvavusių šalių matematinio raštingumo rezultatais nepralenkiamos Azijos valstybės – pirmas pozicijas užėmė Šanchajaus miestas (vertinamas atskirai), Singapūras, Honkongas bei Taivanas.
Lietuva užėmė 37 vietą, surinkusi 479 taškus ir 15 punktų atsilikusi nuo vidurkio.
Estija pagal šį rodiklį liko 11-oje, lenkai – 14-oje, latviai – 28-oje pozicijoje.
Mažiausiai matematiškai raštingi pasirodė Peru, Kolumbijos, Indonezijos mokiniai.
Statistiškai reikšmingai Lietuva atsiliko nuo 30-ies tirtų valstybių ir pateko į vieną grupę su Portugalijos, Ispanijos, Rusijos, JAV, Švedijos, Kroatijos, Vengrijos ir kitų valstybių mokiniais.
Kaimynės pralenkė ir čia
Skaitymo gebėjimų tyrime buvo tikrinami mokinių gebėjimai suprasti testą, kitą vaizdinę informaciją, pasinaudoti ir gebėti ją interpretuoti. Čia taip pat nepralenkiamos buvo Rytų Azijos valstybės – pirmose vietose išsirikiavo Šanchajaus miestas, Singapūras, Pietų Korėja ir Japonija. Silpniausiai pasirodė Kataras, Kazachstanas, Argentina, Albanija.
Lietuvos rezultatas su 477 taškais skaitymo gebėjimų srityje – 39 vieta. Šioje srityje mus taip pat pralenkė kaimynės: Lenkija liko dešimta, Estija – vienuolikta, Latvija užėmė 29-ąją poziciją.
Statistiškai reikšmingai Lietuvą aplenkė 33 valstybės, mūsų šalis pateko į vieną grupę kartu su Izraeliu, Kroatija, Graikija, Turkija, Rusija, Slovėnija ir kitomis valstybėmis.
Estams gamtos mokslai sekasi geriausiai
Gamtamokslinio raštingumo kategorijoje lyderiai išliko panašūs, tačiau šioje pozicijoje išsiskyrė mūsų kaimynai estai, užėmė 6-ąją poziciją.
Lietuvos rezultatas šioje srityje taip pat yra kiek žemesnis už vidurkį – 496 taškai ir 30-oji vieta. Lenkija liko 9-oje, Latvija – 25-oje vietoje.
Statistiškai reikšmingai mus aplenkė 24 valstybės, lietuviai pateko į vieną grupę kartu su Prancūzija, Danija, JAV, Ispanija, Norvegija, Italija ir kitomis valstybėmis.
Per daug „kalame“?
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė teigė, jog ne patys geriausi Lietuvos rezultatai jos nenustebino, jie išliko panašūs kaip ir 2009 m. atlikto tyrimo metu.
Pasak jos, būtina atlikti gilesnę analizę, norint priimti tolesnius sprendimus dėl pokyčių, tačiau jau dabar aišku, jog egzistuoja kelios esminės švietimo problemos – tai švietimo politikos pokyčiai keičiantis politinei valdžiai bei politika regiono atžvilgiu – Lietuva išsiskiria švietimo rezultatų skirtumais tarp regionų ir didžiųjų miestų.
Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus pastebėjo, jog Lietuvoje per daug dėmesio skiriama informacijos „iškalimui“, kai tuo tarpu būtina skatinti mokinių mąstymą ir turimų žinių pritaikymą. Anot jo, kita esminė Lietuvos klaida, kuri turėjo įtakos atsilikimui nuo kaimyninių šalių – beatodairiškas mokyklos tinklo ardymas.
Parodė dviejų valandų testas
Tyrimo metu per pusę milijono penkiolikmečių 65 šalyse atliko dviejų valandų trukmės testą. Mokinių atliktas testas atskleidžia ne tai, kaip mokiniai geba atkurti žinias ar atsiminti, tačiau parodo gebėjimus, kaip jie tomis žiniomis moka pasinaudoti, pritaikyti jas realaus gyvenimo situacijose, įvairiuose kontekstuose. Tyrimas kartojamas kas treji metai.
Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacija vienija per 20 proc. pasaulio valstybių, kurios sukuria per 90 proc. pasaulio BVP. Lietuva aktyviai siekia narystės šioje organizacijoje, Estija ja tapo 2010 metais, Latvija prie bendrijos prisijungs 2014 metais.
Sitaip menkina musu Lietuvos jaunima? Taip menkinant musu jaunima,persamas jiems nepasitikejimas savimi.Taip gali kalbeti tas,kuris niekuo neprisideda prie jaunimo geroves Atrodo,kad gerai pazinotu visus ir kiekviena?! O ar geros salygos Lietuvos jaunimui sudaromos mokslams,studijoms ir laisvalaikiui? Man ,atrodo,kad tuo pasirupina kiekvienas individualiai? Paziurekime i kitas ES salis.Kaip ten sudaromos salygos moksleiviams,net mokslai nemokami,pvz.Svedija,Danija ir kt. Nemazai ten studijavo ir studijuoja musu LT jaunimo ir yra lb.patenkinti.
Sakot jaunimas keikiasi, gerai, rūko? Iš ko jie mokosi? Iš Jūsų,mūsų, visų aplinkos, visuomenės. Tai ką, Jūs parodote mums, kaip kalbėti su suaugusiu, kaip būti mandagiam, taip mes ir darom. O jei Jūs patys rūkote, geriate, tai tik tokį pavyzdį ir tegauname. Verčiau susimąstykite prieš jaunimą nusiteikę žmonės ir elgites taip, kaip norėtumėte, kad me staip elgtųmėmes.
Mūsų jaunimas klasiškai pasižymi keiksmažodžių, alaus ir cigarečių vartojimu. Čia tai jau savo išprusimu bet ką aplenks.
Na,nemanau? Musu jaunimas tikrai ,kad ispruses ir labai gabus! Nereiketu patiems menkinti musu moksleiviu!