Ūkininkauti purpliškiams nelengva, bet visko mesti – nesinori

Rasa ir Julius Gedučiai ryžosi likti kaime ir pradėti ūkininkauti. Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka

Suskaičiuoti Laižuvos seniūnijos Purplių kaimo ūkininkus tikriausiai užtektų vienos rankos pirštų. Vienas iš jų – Julius Gedutis, kuriam suktis ūkyje padeda žmona Rasa.
Ūkininkas teigia, kad 64 hektarai žemės nėra daug, bet darbo užtenka – atėjus sezonui, tenka suktis nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro.

Pradžia – nelengva

J. Gedutis ūkininkauja žmonos senelės žemėse: savos turi 34 hektarus, dar trisdešimt nuomoja.
„Daugiau šiuo metu ir nesinori – dirbame, kad išlaikytume valstybę – susimokėtume mokesčius ir patys išsilaikytume, to pelno ne kažin kas belieka. Palyginus su aplinkiniais ūkininkais – tai labai mažai, nors pragyventi galima. Darbo užtenka nuo ryto iki vakaro – pagalbinio žmogaus nesamdome“, – kalbėjo ūkininkas.
Pradžia ūkininkui nebuvo lengva: iširus Auksodės žemės ūkio bendrovei, sutuoktiniai nebeturėjo darbo, be to, artimieji kaime nebenorėjo likti, tad padėti močiutei senatvėje ryžosi Rasa. Tai, pasak jos, nebuvo pats geriausias sprendimas, bet kažkas tai padaryti turėjo. Julius kilęs iš Purvėnų, tad kaimiškų darbų nebijo.

Visas rašinys – „Santarvės“ laikraštyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto