Ūkininkei iš Urvikių keramika – širdžiai mielas užsiėmimas

Mąstant, kokį žmogų, gyvenantį Mažeikių rajone, pakalbinti rubrikai „Ūkis ir ekonomika“, toptelėjo mintis apie Urvikiuose su šeima gyvenančią Giedrę Liaugaudę.

Be to, kad drauge su šeima ūkininkauja, Giedrė kiekvieną rudenį ir žiemą kimba į molį, yra sukūrusi ir puoselėja „GiLi keramika“ prekės ženklą.

Stažas – dešimt metų

Kaune žemėtvarkos inžinerijos mokslus baigusi pašnekovė savąją keramikės patirtį kaupė lankydama pamokas pas kitą molio žinovę, dalyvaudama įvairiuose seminaruose, kursuose.

Urvikiškė skaičiuoja, kad artėjanti žiema bus jos dešimtasis keramikos sezonas.

Minčių, kad ta proga vertėtų surengti parodą, yra, tačiau, ar jos subręs iki galo, dar neaišku.

„Žinau, kaip sunku surengti parodą, kiek energijos ir laiko pareikalauja pasiruošimas. Todėl nežinau, nežinau, kaip čia bus“, – kalbėjo G. Liaugaudė. 

Apie sviestinę, kurios dar nenulipdė

Labiausiai jai patinka lipdyti dubenėlius, saldainines, vazas orchidėjoms, indelius šaukštams susidėti. Kitaip tariant – patogius, funkcionalius dirbinius, kuriuos žmonės turi, kur ir kam panaudoti.

„Niekada iki šiol nesu dariusi sviestinės. Žmonės yra išreiškę pageidavimą, kad reikėtų tokio daikto. Bet kol kas nesu tam pasiryžusi. Rezgu mintį, kaip turėčiau tą sviestinę padaryti ir kaip ji turėtų atrodyti. Truputį juokinga: po dešimties metų keramikė mąsto, kaip padaryti, atrodytų, tokį paprastą daiktelį – sviestinę. Na, svarbu padaryti pirmąją, paskui jau matysiu klaidas ir būsiu gudresnė“, – juokėsi pašnekovė.

Giedrė džiaugiasi užsimezgusia ir pastaruosius kelerius metus besitęsiančia bendryste su Kuršėnų dvaro ir jame esančio amatų centro darbuotojais. Kuršėnai nuo seno vadinami puodžių sostine. Ten organizuojama nemažai keramikams skirtų seminarų, konferencijų, parodų, konkursų. Tad pasižmonėti, pabendrauti, įgyti žinių į Kuršėnus vyksta ir Giedrė.

Pomėgis, hobis, bet ne verslas

Savo keramikos dirbiniais: cukrinėmis, druskinėmis, saldaininėmis, dubenėliais, vazonais gėlėms ir pan. – urvikiškė iš namų neprekiauja. Jų žmonės gali įsigyti Mažeikiuose veikiančioje parduotuvėje „Geriausios kanceliarinės prekės“ ir meno galerijoje „Ggalerija“ Šiauliuose.

„Vasaromis nieko nelipdau, bet jei tik nuvažiuoju į kanceliarinių prekių parduotuvę, pardavėjos ir klausia, kur darbeliai, kada atvešiu. Prašo atvežti mažesnių, pigesnių dirbinių. O aš tik spalį įmerksiu rankas į molį. Man taip išeina, kad du kartus per metus – prieš Kalėdas ir Motinos dieną – nuvežu ten naujų dirbinių“, – pasakojo pašnekovė.

Keramiką urvikiškė vadina mylima veikla ir hobiu, o ne versliuku.

„Kad ir kaip būtų, mūsų šeima gyvena iš ūkininkavimo. Niekada nebuvo taip, kad visu pajėgumu lipdyčiau visus metus. Kūrybai, lipdymui skiriu rudenį, žiemą, kai lieka laisvo laiko“, – pasakojo Giedrė.

Jos manymu, prasigyventi iš keramikos nelabai pavyktų. Gal tik egzistuoti. Deja, Lietuvoje yra taip, kad žmonės, net jei rankų darbo dalykėliais grožisi, džiaugiasi, jų įsigyti gali ne visi.