Išvykos Knygnešio keliu dalyviai. Nuotrauka iš bibliotekos archyvo
Penktadienį Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Ukrinų filiale jau vienuoliktą kartą paminėta Knygnešio diena. Į vėlyvą popietę „Knygnešio keliu“ susirinko gausus ukriniškių ir aplinkinių kaimų jaunuolių būrys.
Bibliotekininkė papasakojo jiems apie spaudos draudimo laikotarpį, kaip vaikai mokykloje negalėjo mokytis, kalbėti, skaityti lietuviškai, koks sunkus buvo lietuviškos knygos kelias, o tada visi susiruošė į kelionę knygnešio keliu. Kad ji būtų kuo tikroviškesnė, bibliotekininkė kiekvienam paeiliui pasiūlė nešti senovišką lagaminą, juk ir knygnešiai tuščiomis nevaikščiojo, o knygas nešė kuprinėse, lagaminuose.
Kelionės pradžia buvo nelengva: pūtė stiprus vėjas, snigo, o ir lagaminą nešti buvo sunku. Jau pasukus upės link jaunuoliai susirado lazdas, kuriomis pasiremiant buvo lengviau eiti. Artėjant prie miškelio nutarta pailsėti, o kad sušiltų rankos – užsikurti laužą. Prie laužo jaunuoliai apžiūrėjo lagamino vidų. Jį atidarę visi nustebo, kad ten vien drabužiai. O kur knygos?
Prie knygnešio Antano Mumgaudžio kap. Nuotrauka iš bibliotekos archyvo
Pasirodo, kad lagaminas yra su dvigubu dugnu, ir tik jį pakėlus pasimatė paslėptos lietuviškos knygelės. Taip prasidėjo diskusija apie įvairius knygų gabenimo būdus, pavojus, kurie knygnešių tykodavo kiekviename žingsnyje, kokių gudrybių ir išradingumo reikėjo slepiant uždraustas knygas. Pasišildę prie laužo, aptarę sunkų ir pavojingą knygnešio kelią, pilni gerų emocijų ir įspūdžių pasukome atgal. Grįždami aplankėme ir uždegėme žvakutes ant Ukrinų kapinėse palaidotų knygnešio Antano Mumgaudžio ir knygnešių rėmėjo Severino Semenavičiaus kapų. Tyliu pabuvimu jaunuoliai dėkojo kraštiečiams už pasiaukojamą veiklą saugant lietuvišką žodį.
Valda MURAVJOVIENĖ,
Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Ukrinų filialo bibliotekininkė
