Ketvirtadienį vykusio posėdžio metu Tarybos narių dauguma balsavo už tai, kad nuo ateinančio rugsėjo būtų uždaryta Užlieknės pagrindinė mokykla.
Užlieknės mokyklos likimą rajono politikai sprendė ne vienus metus. Mokyklos bendruomenė ir kai kurie Tarybos nariai atkakliai gynė šią įstaigą, tvirtindami, kad jai pakanka mokinių, tad įstaigai buvo suteikiamas šansas dirbti toliau, o Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui – stebėti situaciją.
Vakar Tarybos posėdyje buvo padėtas paskutinis taškas. Įvardyti Užlieknės pagrindinės mokyklos uždarymo motyvai – per mažas mokinių skaičius, nuolatinio direktoriaus nebuvimas.
Daug diskutuota
„Santarvė“ primena, kad švietimo įstaigų tinklo optimizavimas vyksta nuolat, 2019–2023 m. kadencijos Tarybos narių sprendimu, dėl vaikų trūkumo buvo uždarytos 4 kaimo mokyklos.
Užlieknės pagrindinės mokyklos uždarymo klausimas buvo plačiai nagrinėjamas prieš metus, praėjusį pavasarį.
Tuomet Taryboje buvo svarstomas atnaujintas Mažeikių rajono švietimo įstaigų tinklo pertvarkos planas. Pagrindinis šio plano pakeitimas – Užlieknės pagrindinės mokyklos uždarymas.
Vienas iš tuomet politikams išsakytų argumentų – tai, kad šiame kaime bei aplinkui nėra vaikų ir jų nenusimato tiek, kad mokykla galėtų gyvuoti. Švietimo įstaiga bando išlikti du trečdalius mokinių atsiveždama iš viso rajono.
Neatitinka reikalavimų
Švietimo įstaigų tinklo pertvarkos planas būtinas, Savivaldybei norint gauti finansavimą iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Europos Sąjungos fondų ir įgyvendinti švietimo įstaigoms naudingus projektus.
Ketvirtadienį svarstytas sprendimo projektas dėl Užlieknės pagrindinės mokyklos likvidavimo su 2022–2026 m. pertvarkos planu nesusijęs.
Sprendimo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Užlieknės pagrindinė mokykla neatitinka Švietimo įstatymo reikalavimų, nes nesurenkamas leidžiamas mažiausias mokinių skaičius, kurį nustato Vyriausybė.
Konstatuota, kad, priėmus šį sprendimą, mokiniams bus sudarytos palankesnės ugdymo(si) sąlygos, ekonomiškiau ir rezultatyviau bus naudojamos mokinio krepšelio ir savivaldybės biudžeto lėšos.
Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus, pristatydamas šį sprendimo projektą, akcentavo, kad per metus – nuo tada, kai buvo paskutinį kartą svarstytas mokyklos uždarymo klausimas, – pasikeitė ne vienas įstatymas ir teisės aktas.
„Užlieknės pagrindinė mokykla neatitinka kriterijų, pagal kuriuos dirba mokyklos. Vienas jų – nustatytas mokinių skaičius. Nurodomas mažiausias mokinių skaičius yra 60. Tik esant tokiam mokinių skaičiui mokykla gali dirbti“, – Tarybos Kaimo ir aplinkos apsaugos komiteto posėdyje kalbėjo vedėjas.
Per mažas mokinių skaičius
Pasak A. Stonkaus, atlikus skaičiavimus ir įvertinus Užlieknės pagrindinės mokyklos duomenis, paaiškėjo, kad kitais mokslo metais šioje mokykloje mokytųsi 49 vaikai. Ir tai – geriausiu atveju.
„Turėtume tik vieną pirmoką, neturėtume nė vieno antroko ir trečioko. Būtų du ketvirtokai. Pradinių klasių faktiškai suformuoti negalima, nes jungtinėse klasėse mažiausias mokinių skaičius turi būti aštuoni“, – paaiškino Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas.
Vyresnėse klasėse mokinių susirinktų šiek tiek daugiau, bet ir tai mokyklos negelbėja. Planuose nuo rugsėjo buvo turėti septynis penktokus ir tiek pat šeštokų, o pagal teisės aktus privaloma klasėje turėti mažiausiai aštuonis mokinius. Septintokų išvis nebūtų. Tačiau aštuntokų buvo suskaičiuota 12. Devintokų ir dešimtokų – po dešimt.
A. Stonkus teigė, kad šiais mokslo metais Užlieknės pagrindinėje mokykloje mokėsi 55 vaikai.
Vaikai atvežami
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas, kalbėdamasis su politikais, atkreipė jų dėmesį, kad vietinių ar iš aplinkinių kaimų mokinių, lankančių Užlieknės pagrindinę mokyklą, yra labai nedaug.
„Tik septyni vaikai yra taip vadinamieji vietiniai, likusieji atvežami iš kitur, daugiausia jų – iš Mažeikių ir Laižuvos. Todėl išlaikyti mokyklą dėl atvežamų vaikų praktiškai nėra prasmės“, – teigė A. Stonkus.
Be to, Užlieknės pagrindinėje mokykloje darbuotojų pareigybių yra 25. Suskaičiavus išeitų, kad vienam darbuotojui tenka po du vaikus.
„Tokią mokyklą gali išlaikyti tik labai turtinga savivaldybė, dengdama visas išlaidas iš savo biudžeto. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tokiai mokyklai lėšų tikrai neskirs“, – Kaimo ir aplinkos apsaugos komiteto posėdžio metu tvirtino A. Stonkus.
Tarybos narys Viktoras Bugnevičius pasitikslino, ar nebuvo galimybės padaryti mokyklos skyrių.
A. Stonkus paaiškino: padaryti skyrių yra beveik tas pats, kas ir išlaikyti mokyklą.
„Vargu, ar apsimoka padaryti skyrių, kai praktiškai nėra pradinių klasių, o visi vyresnieji mokiniai atvažiuoja iš Mažeikių. Ar yra prasmės Savivaldybės lėšomis atvežti vaikus tam, kad turėtume dar daugiau išlaidų? Uždarius mokyklą, mes juos ugdysime Mažeikiuose – neprašydami papildomai iš Savivaldybės nė vieno euro, kadangi šie mokiniai įsilies į mokyklas, kuriose yra vietų“, – kalbėjo A. Stonkus.
Praneša įstaigos vadovas
Tuos pačius argumentus dėl Užlieknės pagrindinės mokyklos uždarymo skyriaus vedėjas išsakė ir šią savaitę vykusiame Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje.
Tarybos narei Sigutei Bernotienei, pasidomėjusiai, ar Užlieknės pagrindinės mokyklos mokytojai, bendruomenė yra informuota apie planus uždaryti mokyklą, A. Stonkus atsakė: pagal galiojančius teisės aktus jis privalo informuoti tik įstaigos vadovą.
„Įstaigos vadovas yra informuotas, lankiausi mokykloje. Toliau jau vadovo pareiga yra informuoti bendruomenę. Kai vyksta tinklo pertvarkos plano kūrimas, mes sudarome darbo grupes – važiuojame, kalbamės, diskutuojame. Šiuo atveju yra kiek kitaip. Čia yra įstatymas ir aš nieko kito negaliu pasakyti nei mokytojams, nei bendruomenei“, – tvirtino A. Stonkus.
Suteiks pirmenybę
Kita vertus, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas politikams sakė, kad į Užlieknę nuvažiuota, pakalbėta su mokytojais, aptartos jų tolesnio darbo sąlygos.
„Mokytojų trūksta. Jei Užlieknės pagrindinės mokyklos mokytojai norės kitur įsidarbinti, jiems bus suteikta pirmumo teisė“, – kalbėjo A. Stonkus.
Tarybos narė Lina Rimkienė pasitikslino, kiek Užlieknės pagrindinėje mokykloje buvo vietinių mokytojų, o kiek atvažiuodavo.
Vedėjo teigimu, didžioji pedagoginio personalo dalis šioje mokykloje yra atvažiuojantys mokytojai – kaip ir mokiniai.
A. Stonkus taip pat atkreipė dėmesį, kad Užlieknės pagrindinė mokykla jau daug metų neturi nuolatinio vadovo. Tai taip pat turėjo įtakos sprendimui dėl švietimo įstaigos uždarymo.
„Santarvei“ A. Stonkus sakė, kad didelių finansinių sunkumų dėl mokytojų atleidimo neturėtų kilti. Išeitinės kompensacijos bus apskaičiuotos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.
Mokinių skaičius – svarbiausias kriterijus
Tarybos komitetuose, kuriuose svarstytas šis klausimas, bendru sutarimu nuspręsta sprendimo projektą teikti Tarybai.
„Santarvė“ primena, kad, prieš metus sprendžiant Užlieknės pagrindinės mokyklos uždarymo klausimą, jos stojo ginti mokyklos bendruomenė ir kai kurie rajono politikai.
Praėjusių metų balandžio mėnesį į Tarybos posėdį atvykę mokinių tėvai išsakė savo argumentus, kodėl mokykla turi likti. Tuomet politikai įsiklausė į šią nuomonę ir nepatvirtino patikslinto 2022–2026 m. Švietimo įstaigų tinklo pertvarkos plano.
Po mėnesio Taryba vėl diskutavo dėl Užlieknės pagrindinės mokyklos likimo. Tuomet buvo nutarta Švietimo įstaigų tinklo pertvarkos plane pridėti eilutę, kad vyks Užlieknės pagrindinės mokyklos mokinių skaičiaus stebėjimas.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas informavo, kad 2025 m. mokinių skaičiaus stebėjimas bus atliekamas ir Sedoje, Viekšniuose bei Židikuose esančiose gimnazijose.
Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijoje jau 2022 m. nepavyko suformuoti 11 klasės, tad 2023 m. nebuvo abiturientų.
A. Stonkus neatmetė galimybės, kad jei Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijoje ir toliau mažės mokinių, ji gali tapti pagrindine mokykla.
Patvirtino be diskusijų
Ketvirtadienį vykusiame Tarybos posėdyje politikų dauguma balsavo už Užlieknės pagrindinės mokyklos likvidavimą.
Dar prieš Tarybos posėdį „Santarvė“ susisiekė su Emilija Kersnauskiene, laikinai einančia Užlieknės pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigas.
„Šiuo metu neturime reikiamo skaičiaus mokinių, nėra šešiasdešimties, bet neaišku, kaip būtų buvę rugsėjo pirmą dieną. Koks tuomet būtų buvęs skaičius“, – svarstė „Santarvės“ pašnekovė.
Ji patvirtino, kad dauguma mokinių į Užlieknės mokyklą atvažiuoja iš kitur. Nemaža dalis vaikų, pasak įstaigos vadovės, yra tie, kurie nepritampa didelėse miesto mokyklose.
„Su jais susitvarkome. Padeda ir pagalbos specialistai, mokytojų padėjėjai. Jų turime užtektinai. Trūksta tik psichologo, kurio dažnai neturi ir kitos didesnės mokyklos“, – kalbėjo E. Kersnauskienė.
Po mokyklą ar dvi – vos ne kasmet
Bene didžiausias mokyklų uždarymo vajus prasidėjo rajone mažėjant vaikų skaičiui ir Savivaldybei įgyvendinant rajono švietimo įstaigų tinklo pertvarkos 2016–2019 m. planą.
Nuo 2017 m. rugsėjo buvo uždaryta Laižuvos Antano Vienažindžio pagrindinė mokykla, tais pačiais metais duris užvėrė ir Renavo bei Ukrinų pradinės mokyklos.
2019 m. Taryba nusprendė uždaryti Krakių ir Pikelių pagrindines mokyklas, o Ruzgų ir Balėnų pagrindines reorganizuoti į skyrius. Prasidėjus mokslo metams, paaiškėjo, kad Balėnuose nebeliko mokinių. Dėl šios priežasties buvo nutarta mokyklą išvis panaikinti.
Vos dvejais metais ilgiau gyvavo Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos Ruzgų pagrindinio ugdymo skyrius. Jis buvo uždarytas 2021 m. rudenį, kai šis skyrius nesulaukė nė vieno mokinio.
Pernai Šerkšnėnuose nebeliko darželio-daugiafunkcio centro.
Laisvos patalpos – tik Krakiuose ir Ukrinuose
Uždarius mokyklas, liko ne vienas tuščias pastatas.
Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėja Rima Podelienė „Santarvei“ sakė, kad šiuo metu yra tik du buvusių mokyklų pastatai – Krakiuose ir Ukrinuose – kurių didžioji dalis laisva, dar neužimta.
Skyriaus vedėja sakė, kad į Savivaldybės parduodamų objektų sąrašą šiuo metu nėra įtraukta nė vieno buvusio mokyklos pastato.
