Užgavėnių persirengėliai šurmuliuoja Mažeikiuose

Vytauto MALŪKO nuotrauka

[nggallery id=599 template=caption]Visoje Lietuvoje šiandien minimos Užgavėnės. Kai kurios Mažeikių rajono kaimo bendruomenės žiemą iš kiemo vijo ilgąjį savaitgalį, o mažeikiškiai kviečiami atvykti prie Kultūros centro, kur šįvakar šurmuliuos persirengėlių suėjimas.

Kvietė į šventę

Šiandien Mažeikių įstaigas, o ir „Santarvę“ aplankė būrys persirengėlių iš Mažeikių kultūros centro ir smagios čigonaitės iš Mažeikių neįgaliųjų draugijos.
Lašininis ir Kanapinis, dar nesulaukę vakaro, ėmė aršiai ginčytis dėl to, ką šią dieną reikia valgyti. Lašininis vaišino riebiais ir sočiais lašiniais. Tuo tarpu aukštas ir lieknas Kanapinis agitavo nuo šiandien valgyti tik vaisius bei daržoves, juolab kad pavasaris ne už kalnų ir nė vienam nesinori jį pasitikti „pasipuošus“ lašinių rinkėmis.
„Susirinkim visi su kaukėmis šįvakar pusę šešių prie „kultūrkės“. Ten vyks vestuvės, valgysim blynus ir lašinius, šoksim, dainuosim, kausimės mudu su Kanapiniu, ginsim žiemą ir kviesim pavasarį. Jeigu susirinks daug žmonių, tuomet mes tą žiemą galėsim sėkmingai išvyti. Jeigu žmonių neateis, bus blogiau… “ – į šventę kvietė Lašininis.
Neįgaliųjų draugijos čigonaitės „Santarvės“ kolektyvui būrė ateitį, vaišino savo keptais dar šiltais blynais, kvietė smagiai patrepsėti ir padainuoti.

Svarbu ilgam pasisotinti

Daugelyje Europos šalių žinomos Užgavėnės yra švenčiamos likus 46 dienoms iki Velykų (jas šiemet minėsime balandžio 5–6 dienomis).
Dėl to, kad dalis bendruomenių Užgavėnes paminėjo ilgąjį savaitgalį, etnologai nemato nieko blogo.
Užgavėnės vainikuoja karnavalų laikotarpį arba mėsėdą, kuris tęsėsi nuo Kalėdų. Užgavėnės dabar laikomos neeiline švente, o anksčiau jos buvo tik pati švenčių „maratono“ pabaiga.
Per Užgavėnes tradiciškai daug (net iki 12 kartų per dieną) ir sočiai valgoma.
„Pilvus prisikimšti reikia taip, kad per Gavėnią nė pažiūrėti nenorėtumėte į riebų ir sotų maistą“, –  yra sakiusi etnologė Gražina Kadžytė.
O jau trečiadienį prasidėsianti ir iki Velykų truksianti gavėnia įpareigoja septynias ateinančias savaites prisilaikyti rimties ir atlikti rimtus darbus, pasninkauti, nevalgyti mėsos.

Tradicijas tęsia kolektyvai

Muziejininkė Jūratė Miliauskytė „Santarvei“ yra sakiusi, jog šiuo metu yra taip, kad lietuviškų švenčių tradicijų tęstinumą ant savo pečių neša įvairūs ansambliai, etnokultūros būreliai.
Anksčiau tai darydavo šeimos, dabar – kolektyvai. Ir jeigu iki šiol Užgavėnės išliko, tai, pašnekovės  nuomone, mes nebūsime karta, sunaikinusi šią šventę.
Anot jos, į šios paskutinės žiemos šventės papročius bei tikėjimus susipina derlingumo, gausos, šeimos gerovės, vaisingumo siekiai. Iš čia radosi pagrindiniai Užgavėnių akcentai: piktų išraiškų kaukės, riebus maistas, Morės deginimas, Kanapinio, simbolizuojančio pavasarį, ir Lašininio, kuris atstovauja pavasariui, peštynės, šėlionės, dūkimas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto