Užlieknės bendruomenė šiuo metu ruošiasi sekmadienį vyksiantiems Šv. Magdalenos atlaidams. Kaip ir kasmet atvažiuos giminės, draugai. Tad ne veltui taip kruopščiai puošiamos sodybos, tvarkoma bendro naudojimo aplinka. Atlaidai šiemet bus kitokie. Jie vyks ne bažnyčioje, kaip įprasta, nes ji dabar remontuojama, o šalia esančiuose laikinuose maldos namuose.
Nors ne viską padaryti sekasi sklandžiai, kaimo gyventojai labai nesiskundžia – jie tiki, kad laikui bėgant bus tik geriau.
SAVIVEIKLOS MĖGĖJAMS –
GAUSU UŽSIĖMIMŲ
Bendruomenė buvo įkurta 2003aisiais Petro Daigino iniciatyva. Sumanymų nestokojantis vyras kartu su bendraminčiais rengė ir įgyvendino projektus, statė spektaklius, kuriuos matė ne tik vietiniai, bet ir kitų rajono kaimų gyventojai. Šiaurės šalių ministrų taryba finansavo P. Daigino parengtą projektą, kuris sudarė galimybę dramos būrelio nariams aplankyti garsiausius šalies teatrus, stebėti žinomų režisierių pastatytus spektaklius. Pastaruoju metu teatro mėgėjai didesnių spektaklių nestato, nes pamėgo intermedijas.
Šiemet į kapelą susibūrė dainuoti ir groti mėgstantys užliekniškiai. Jiems vadovauja Algimantas Vaičkus.
Tarybos nariai džiaugiasi atsinaujinusiais santykiais su mokykla. Mokytojos kartu su vaikais rengia programėles bendruomenės šventėms, aktyviai jose dalyvauja.
PINIGŲ NESULAUKĖ
Kasmet Užlieknėje vyksta Joninės, Šv. Magdalenos atlaidai. Praėjusį rudenį po derliaus nuėmimo pirmą kartą buvo surengta Aludarių šventė. Jos organizatoriai ir dalyviai prisiminė senąsias alaus gaminimo tradicijas, ragavo putojantį alutį.
Bendruomenė tikisi, kad Aludarių šventė taps tradicinė. Šį rudenį planuojama pasikviesti svečių iš aplinkinių kaimų bei išrinkti geriausią aludarį.
Šventės organizuojamos iš pinigų, surinktų per penktadieniais ir šeštadieniais vykstančias diskotekas, taip pat iš gyventojų pajamų lengvatos, vadinamųjų dviejų procentų.
Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupei bendruomenė teikė projektą „Švęskime kartu“. Gautus pinigus norėta panaudoti organizuojant Jonines ir Magdalenos atlaidus. Deja, anot bendruomenės pirmininko Jurgio Kazbario, Nacionalinė mokėjimų agentūra kažkodėl iki pat šiol delsia patvirtinti projektus.
„Joninės jau praėjo, Magdalenos atlaidai irgi praeis, o pinigų taip ir negavome, – pasakojo bendruomenės vadovas. – Ne mes vieni tokie. Visi, kas pateikė projektus, dar tebelaukia.“
Užliekniškiai atsargūs, skolintis ar aukoti savo pinigus ir laukti, kol jie bus pervesti už vieną ar kitą projektą, nesiryžta.
„Jei saujoje pinigų neturi, tai nieko negali ir daryti“, – įsitikinusi kultūrinės veiklos organizatorė Birutė Vaičkuvienė.
NETURI SAVO PATALPŲ
Rengti didesnių projektų, kaip ir daugelis rajono bendruomenių, užliekniškiai negali, nes neturi savo patalpų. Savivaldybės administracijos direktoriui Broniui Kryžiui yra įteiktas raštas, kuriame prašoma bendruomenei skirti vienas ar kitas patalpas. Niekieno nenaudojamų patalpų, esančių Savivaldybės žinioje, pasak bendruomenės narių, jų kaime yra ne viena.
Dabar susiėjimai vyksta buvusiame vaikų darželyje įsikūrusiuose kultūros namuose.
„Einame „kryžiaus kelius“ norėdami padidinti kultūros namų salę. Niekaip nesulaukiame, kada salės apžiūrėti atvyks specialistai“,– guodėsi tarybos nariai ir papasakojo apie tai, kaip bandė įsiteisinti pušyne esančią aikštelę, kur vyksta daugelis kaimo švenčių. Aikštelėje reikėtų pakeisti vasaros estrados stogą, suremontuoti suolus, padaryti daugybę kitų darbų, bet kol kas bendruomenės pastangos bevaisės. Užliekniškiai varstė Savivaldybės valdininkų duris, tačiau šie pasakė, kad žemės nedalija ir pasiūlė kreiptis į Telšių apskrities viršininko administraciją.
KELIĄ ŽADA IŠASFALTUOTI
Didžiausias kaimo gyventojų rūpestis – duobėtas žvyrkelis. Kalbinti užliekniškiai juokavo, kad pas juos važiuojant patartina itin saugoti dantis, kad šie neiškristų. „Santarvei“ pasisekė – važiuojant į susitikimą su Užlieknės bendruomene kelininkai kaip tik žvyrkelį greideriavo.
Užliekniškiai viliasi, kad netrukus prasidės kelio asfaltavimo darbai ir šios problemos greitai nebeliks. Juolab kad iš valdžios yra gautas pažadas kelią išasfaltuoti iki metų pabaigos. Nors neseniai pasigirdo kalbos, neva šiemet kelininkai suspės išasfaltuoti tik pusę žvyrkelio.
NORĖTŲ ĮSIGYTI ŽOLIAPJOVĘ
Kaimas, anot bendruomenės tarybos narių, sparčiai gražėja. Žmonės lenktyniauja tarpusavyje puošdami savo gyvenamąją aplinką. Tam įtakos turi ir gražiausių sodybų šeimininkų apdovanojimai, ir tai, kad kaime apsigyvena vis daugiau jaunų, darbščių šeimų.
Tvarkomi ir bendro naudojimo plotai. Tik paskutiniu metu žolę tenka pjauti su dalgiu. Bendruomenė norėtų įsigyti nuosavą žoliapjovę. Iki šiol ją gaudavo iš Tirkšlių seniūnijos. Bet ši turi tik vieną žoliapjovę, kuria dalijasi visi seniūnijai priklausantys kaimai.
„Žoliapjovė ėjo iš rankų į rankas, darbų apimtys didelės, tad nenuostabu, kad ėmė ir sugedo“, – sakė J. Kazbaris.
Nors kaimas kasmet vis gražėja, jame yra ir netvarkomų, žole bei krūmais apaugusių pastatų. Jų savininkai į bendruomenės pastabas nereaguoja. Praėjusią vasarą tokių pastatų aplinką tvarkė pagal viešųjų darbų programą dirbantys paaugliai. Jiems kai kurie savininkai net nepadėkoję.
Šiemet viešuosius darbus Užlieknėje dirba tik keturi nepilnamečiai. Tuo tarpu pernai padirbėti galėjo net 22.
NESUTARIMŲ NEBELIKO
J. Kazbaris – trečiasis kaimo bendruomenės pirmininkas, iki jo bendruomenei vadovavo P. Daiginas ir L. Liekienė. Užliekniškiai pasakojo, jog ne visą laiką nuo įsikūrimo gyveno taikiai. Buvo ir nesutarimų, ir pykčio, bet dabar aistros nurimusios ir vėl esą ramu.
Bendruomenės taryba džiaugiasi rėmėjais, vietos gyventojų iniciatyvumu. Jie sakėsi esą dėkingi UAB „Skalderus“, padovanojusiai kultūros namams kėdessuolus ir elektrikui Petrui Staniui, kuris be jokio užmokesčio atlieka visus elektros tiekimo darbus kultūros namuose bei pušyne esančioje aikštelėje.
Jono STRAZDAUSKO nuotr: Filiusija Milieškienė, Birutė Vaičkuvienė, Sonata Daujotienė, Simona Judickaitė, Agnė Vaičiūtė ir Jurgis Kazbaris.
Užliekniškiai garsėja saviveiklininkais, aludariais ir gražiomis sodybomis
