Vabzdžio įgėlimas gali baigtis skaudžia nelaime. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Pastebime, kad jau suaktyvėjo širšės, bitės, vapsvos.
Teigiama, kad šių vabzdžių įkandimams itin alergiški yra apie 2 procentai žmonių, tačiau skausmo bei nemalonumų skraiduoliai gali padaryti ir nealergiškiems asmenims – įgelta vieta skauda, peršti, gali likti sunkiai išnykstančių žymių.
Populiacija – mažesnė
Mažeikiškis gamtininkas ir biologas Algirdas Vilkas „Santarvei“ pasakojo, kad paprastai labai šiltą vasarą kenkėjų skaičius išauga, o po šiltos žiemos vabzdžių populiacijos būna dar didesnės nei įprastai.
„Šiemet vis dėlto pastebiu mažesnį vabzdžių aktyvumą – veikiausiai tam įtakos turėjo ilgai trukusi žiema“, – pasakojo specialistas.
Gamtininkas pataria vengti vietų, kur vabzdžiai mėgsta įsikurti. Pavyzdžiui, širšės dažnai įsirengia stambius lizdus medžių drevėse, inkiluose, pastogėse, o jų bendruomenes gali sudaryti keli tūkstančiai vabzdžių.
Bitės dažniausiai gelia būdamos tik greta avilio ir aršiai jį gindamos, todėl gali užpulti netoliese esantį žmogų ar gyvulį.
Traukia ryškios spalvos
Telšių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyresn. specialistė Laima Balsevičienė „Santarvei“ pasakojo: jei žmogus yra jautrus vabzdžių įgėlimams, pirmiausia reikia labai stengtis jų išvengti.
„Taip pat yra įvairiausių priemonių (repelentų), tepamų ar purškiamų ant atvirų kūno vietų, kurios atbaido vabzdžius“, – pasakojo specialistė.
Ji akcentavo, kad labai svarbus gamtoje laikyti maistą sandariai uždarytą, nes jo kvapai ypač traukia įvairiausius vabzdžius.
Vabzdžius gali privilioti saldūs kvepalai, kremai arba net ryški apranga.
Pataria uždėti kompresą
Specialistė teigė, kad užpuolus širšei ar bitei nereikėtų jų vaikyti, daryti staigių judesių. Nutikus nelaimei, reakcija į įgėlimą gali būti dvejopa: normali ir alerginė.
„Įgėlimais vadiname žaizdeles, kurios pažeidžia minkštuosius audinius. Priklausomai nuo žmogaus individualios reakcijos, jie gali būti pavojingi gyvybei ir net mirtini“, – teigė L. Balsevičienė, pabrėžusi, kad reikia stebėti sugeltą žmogų – ar nekyla alerginė reakcija, kuri gali progresuoti net iki anafilaksinio šoko.
Jei žmogus alergiškas, pirmiausia reikėtų pasistengti ištraukti geluonį (jei įgėlė bitė), nes iš jo dar kurį laiką teka nuodai. Jei yra galimybė, skausmą ir tinimą sugeltoje vietoje galima numalšinti uždėjus šaltą kompresą, ledo arba šaldytuvo kameroje sušaldytų maisto produktų.
Tokį kompresą reikėtų laikyti mažiausiai 10 minučių.
Gali uždusti
Jei sugėlus vabzdžiams pasireiškia labai stipri organizmo reakcija, ryškėja anafilaksinio šoko požymiai, brangi kiekviena sekundė.
Įgėlus į burną ar ryklę, net ir nealergiškam žmogui gali staiga sutinti kvėpavimo takai ir jis gali uždusti, todėl nelaukiant, kol prasidės tinimas ir kol dar žmogus gali nuryti, reikia išgerti antialerginių vaistų bei kviesti greitąją pagalbą.
„Kol atskubės medikai, nuraminkite nukentėjusįjį: jei žmogus sąmoningas, padėkite jam patogiai atsigulti ar atsisėsti, dusimo atveju pasodinkite, kad būtų lengviau kvėpuoti“, – apie būtinąją pagalbą pasakojo L. Balsavičienė, akcentavusi, kad privaloma stebėti ir vertinti gyvybinius požymius: sąmonę, kvėpavimą, pulsą, odos pokyčius.
Jei nukentėjusysis netenka sąmonės ir nustoja kvėpuoti, būtina atlikti dirbtinį kvėpavimą (kas 30 krūtinės ląstos paspaudimų – 2 įpūtimai).
Skaičiai panašūs
Mažeikių ligoninės direktoriaus pavaduotojas Vilhelmas Džiugelis „Santarvei“ sakė, kad šiemet jau buvo keletas atvejų, kai žmonės dėl vabzdžių sugėlimo kreipėsi į ligoninę, tačiau tikslios statistikos nėra. O ir besikreipusiųjų skaičius šiemet nėra išskirtinis – panašiai buvę ir pernai.
Žmonėms, norintiems apsisaugoti nuo vabzdžių sugėlimo, medikas rekomendavo naudotis patarimais, o alergiškiems žmonėms nešiotis specialių antihistamininių vaistų.
Asmeniui, kuris kreipėsi dėl širšių, bičių ir kitų vabzdžių sugėlimų, suteikiama būtiniausia pagalba – nukentėjusįjį apžiūri gydytojas, tada paskiriamas reikalingas gydymas.
Telšių Visuomenės sveikatos saugos skyrius pataria:
– Užpuolus širšei ar bitei, nereikėtų jų vaikyti, daryti staigių judesių. Vabzdžiai dažniau puola tuos, kurie jau buvo kartą sugelti. Taip yra dėl to, kad kartą sugeltas žmogus, pamatęs atskridusią širšę, išsigąsta, ima panikuoti bei išskiria medžiagas, kurios vabzdį dar labiau patraukia. Todėl pamačius atskridusį vabzdį, reikia elgtis ramiai, nemosikuoti rankomis. Širšės ir bitės negels, jei tik jos negina lizdo, jei nebus pagautos ar prispaustos.
– Širšės pirmiausiai puola tamsias ir blizgančias vietas. Tad jeigu jūsų plaukai tamsūs, pridenkite juos šviesiu galvos apdangalu, nusiimkite saulės akinius ir kitus blizgančius daiktus.
– Važiuojant iškylauti į gamtą nepatartina naudoti kvepiančių kremų ar kitos kosmetikos, kvėpintis, rengtis ryškiais drabužiais, vaikščioti basomis po pievą, gerti tiesiai iš butelių ar skardinių.
– Vaikams, ypač tiems, kurie alergiški įgėlimams, nepatartina lauke valgyti ledų, gerti saldžių gėrimų.
– Pietaujant gamtoje ant stalo patariama padėti 2–3 lėkštutes su pakaitintu actu, keptais ar virtais svogūnais.
– Pirkdami tepalą ar purškalą, atbaidantį vabzdžius, neužmirškite atidžiai perskaityti jo naudojimo instrukciją.
Ką pataria senoliai?
– Jeigu įgėlė bitė, pasistenkite, kaip galima, greičiau ištraukti geluonį pincetu. Prieš traukdami geluonį, ant įgeltos vietos uždėkite sudrėkintą medžiagos skiautę. Ją laikykite ir tada, kai geluonį ištrauksite.
– Kai įgeltą vietą nustos „deginti“, galite patepti ją medumi ar spiritu. Nakčiai padės bulvių tyrės kompresas.
– Jeigu sugėlė uodai, bitės, ant įgeltos vietos uždėkite griežinėlį šviežio svogūno.
– Įgėlus bitei ar vapsvai, skaudamą vietą patariama patepti kiaulpienių sultimis.
– Ant įgeltos vietos galite uždėti šviežių petražolių, plačialapių gysločių, juodųjų serbentų lapų, ją patrinti mėtų sultimis.
– Įkąstą vietą galima patepti vidine banano žievės puse – tai padeda sumažinti niežulį ir tinimą.
– Uodus gerai atbaido gvazdikėlių, baziliko, pelargonijos, anyžiaus ir eukalipto kvapai, pelyno ar varpučio šaknų nuovirai, arbatmedžio aliejus. Pastarasis dar padeda sušvelninti ir įkandimo pasekmes.
– Uodo įkandimo sukeltą niežulį galima numalšinti ant įkandimo vietos 15 minučių palaikius vatos gniužulėlį, suvilgytą spiritiniu medetkų žiedų antpilu. Skausmą ir niežulį gerai naikina šviežiai trinti pelyno, petražolės, mėtos ar gysločio lapai.
