Vadovų algoms pinigų negaila

Sveikatos komitetas nutarė Tarybai siūlyti gydymo įstaigų vadovams palikti maksimalią 40 proc. kintamąją atlyginimo dalį. Jono STRAZDAUSKO nuotr.

Rajono politikai negaili viešųjų gydymo įstaigų pinigų: Sveikatos komitetas Tarybai ir vėl siūlo jų vadovams patvirtinti maksimalius 40 procentų dydžio priedus, kitaip tariant – kintamąją atlyginimų dalį.
Nustatant priedų dydį ir vėl nebuvo atsižvelgta į tai, kad kai kurie vadovai dirba pagal kelias darbo sutartis.

Keitėsi atlyginimų skaičiavimo metodika

„Santarvė“ jau rašė, kad nuo sausio mėnesio keitėsi viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atlyginimų skaičiavimo metodika. Šių vadovų atlyginimai susideda  iš dviejų dalių – pastoviosios ir kintamosios.
Pastoviąją dalį lemia viešosios gydymo įstaigos vadovo atlyginimo koeficientas, kurio dydis priklauso nuo įstaigos darbuotojų skaičiaus.
Mūsų rajone yra penkios viešosios gydymo įstaigos. Visos jos, išskyrus Mažeikių ligoninę, patenka į kategoriją, kurioje nustatytas vadovo atlyginimo koeficientas 7,4, tad jų vadovų atlyginimo pastovioji dalis pagal naująją skaičiuotę siekia 3 330 litų. Mažeikių ligoninės direktoriaus atlyginimo pastovioji dalis – 6 210 litų.
Sveikatos priežiūros įstatymo pataisos leidžia viešųjų įstaigų steigėjams – savivaldybėms nustatyti papildomą, t. y. kintamąją atlyginimo dalį iki 40 proc. Šie priedai skiriami iš medikų uždirbtų, o ne Savivaldybės pinigų. Priedus leidžiama skirti, jeigu įstaiga dirba pelningai.

Atlyginimai gerokai sumažėjo

Mūsų rajono viešųjų gydymo įstaigų vadovų atlyginimus kai kurie politikai net yra pavadinę  „nekorektiškai“ dideliais. Jais viešai yra stebėjęsis ir Seimo Sveikatos komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centro, Mažeikių ligoninės ir Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriai gaudavo didžiausius atlyginimus iš visų Savivaldybės įstaigų ir jos kontroliuojamų akcinių bendrovių vadovų – jų priskaičiuotasis atlyginimas siekdavo apie 8 tūkstančius litų.
Naujoji tvarka šiek tiek „apkarpė“ atlyginimus. Sausio mėnesį Tarybai patvirtinus maksimalią 40 proc. dydžio kintamąją dalį, Mažeikių, Sedos, Židikų pirminių sveikatos priežiūros centrų ir Greitosios medicinos pagalbos centro vadovų priskaičiuotasis atlyginimas siekia apie 4 600 litų – atlyginimai sumažėjo pusantro, dviem ar daugiau nei trimis tūkstančiais litų.
Skriaudos dėl atlyginimo refor mos nepajuto tik Mažeikių ligoninės direktorius. Pritaikius maksimalų 40 procentų priedą, jo atlyginimas siekia beveik 8 700 litų ir yra apie tūkstančiu litų didesnis negu anksčiau.

Gydytojų sąjunga vertina kritiškai

Tarybai sausio mėnesį tvirtinant Sveikatos priežiūros ir socialinių reikalų komiteto siūlymą visiems gydymo įstaigų vadovams skirti maksimalų 40 priedą, didelių diskusijų nebuvo. Tik Gydytojų sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas Sigitas Kaktys išsakė kolegų ir savo paties kritišką požiūrį. Anot jo, maksimaliais priedais dar labiau įtvirtinama socialinė atskirtis – eiliniams medikams atlyginimai mažinami arba tai ruošiamasi daryti.
Komiteto pirmininkė Irena Macijauskienė tada aiškino, kad tokie atlyginimai laikini, nes nuo gegužės mėnesio kintamoji dalis bus perskaičiuota, atsižvelgiant į 2011 metų veiklos rezultatus. Esą  procentus lems ministro įsakymu patvirtinti kiekybinių ir kokybinių rodiklių vertinimo kriterijai.
Tačiau svarstant, kokius priedus nuo gegužės mėnesio leisti mokėtis viešųjų gydymo įstaigų vadovams, komitete diskusijų beveik nebuvo. Sveikatos komiteto siūlymas palikti 40 proc. priedą jiems palankus.
Penktadienį galutinį žodį turėtų tarti Savivaldybės taryba. Mažumai atstovaujantys politikai beveik neabejoja, kad dauguma ir šį kartą palaikys komitetą, kuriam vadovauja jų atstovė.

Įstaigos dirba pelningai

Naujoji atlyginimų skaičiavimo metodika ir sveikatos apsaugos ministro įsakymas leidžia nustatyti kintamąją dalį iki 40 proc. nuo pastoviosios dalies tuo atveju, jei įstaigos dirba pelningai.
Savivaldybei pateiktos ataskaitos byloja, kad visos įstaigos dirba pelningai. Didžiausią pelną (apie 300 tūkstančių litų) praėjusiais metais uždirbo ligoninė, 260 tūkstančių litų – Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centras.
Kitų įstaigų darbo rezultatai ne tokie įspūdingi. Tačiau Sveikatos komiteto nariai ir Savivaldybės gydytoja Irena Vaicekavičienė visiems negailėjo gerų žodžių: vadovai stengiasi, skundų nesulaukiama. Esą jie visi nusipelnė maksimalaus priedo.
Vienintelė S. Kakčio bendražygė, konservatorė Aldona Štilinienė balsuojant (išskyrus dėl Sedos pirminės sveikatos priežiūros centro) susilaikė: dabar sunkmetis ir dėl to ji nepalaikanti maksimalaus priedo skyrimo.

Papildomai dirba be leidimų

„Santarvės“ žiniomis, iš penkių viešųjų gydymo įstaigų vadovų, vienu etatu dirba tik Mažeikių ligoninės ir Greitosios medicinos pagalbos centro vadovai. Kai kurie vadovai dirba pagal kelias sutartis. Pavyzdžiui, Židikų gydymo įstaigai dar neseniai vadovavusi Dijana Balčiūnienė-Balčiauskienė (nuo balandžio mėnesio laikinai eina vadovės pareigas) vienu metu sugebėjo dirbti ir Židikuose, ir Mažeikiuose.
„Susipynusios“ ir kelias pareigas einančios sediškės Vilmantės Stankevičienės darbo valandos. Ji ne tik viešajai įstaigai vadovauja, bet dar dirba puse etato bendrosios praktikos gydytoja ambulatorijoje ir ketvirčiu etato – gydytoja slaugos ligoninėje. Nesunku suskaičiuoti, kad V. Stankevičienė pagal turimus etatus dirba daugiau kaip pusę paros – keturiolika valandų, nors Darbo kodeksas leidžia tik dvylika.
Leidimą papildomai dirbti turi vienintelis Audrius Stankevičius, Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius.

Papildomo darbo neįvertino

Sveikatos komiteto pirmininkė I. Macijauskienė, vertindama vasario mėnesį „Santarvės“ paviešintus faktus, sutiko, kad yra spragų, kad steigėjas kažko nesužiūrėjo. Viešųjų gydymo įstaigų vadovų paprašyta Savivaldybei pateikti pažymas, kuriose būtų nurodyta, pagal kokias darbo sutartis jie dirba, kokius atlyginimus ir priedus gauna.
„Gali būti, kad nustatant procentus nuo gegužės mėnesio bus atsižvelgta, pagal kelias darbo sutartis vadovas dirba“, –  teigė komiteto pirmininkė, kritiškai vertindama tokį vadovų užimtumą.
Tačiau sprendžiant atlyginimo klausimą nei pirmininkei, nei kitam komiteto nariui tokie dalykai nebeužkliuvo.
Tiesa, kai buvo svarstomas kintamosios algos dydis Sedos įstaigos vadovei, nuskambėjo replika, esą kai kam atrodo, jog ji dirba pusantro ar dviem etatais.
Tačiau Savivaldybės gydytoja I. Vaicekavičienė užtarė – esą direktorė sugebėjo į įstaigą pritraukti beveik pustrečio milijono litų, bus renovuojamos patalpos. Toks argumentas balsuoti už maksimalų priedą įtikino ir iki tol susilaikiusią  A. Štilinienę.

Daugiausia problemų – dėl Židikų

„Santarvei“ paviešinus faktus apie D. BalčiūnienėsBalčiauskienės sugebėjimą vienu metu dirbti skirtingose pareigose, ji atsistatydino iš įstaigos direktoriaus pareigų – liko dirbti tik puse etato šeimos gydytoja. Kol išsispręs vadovo klausimas, D. BalčiūnieneiBalčiauskienei pavesta laikinai eiti direktoriaus pareigas, už tai jai mokamas 50 proc. atlyginimo priedas.
Židikiškiai, sužinoję apie direktorės atsistatydinimą, sunerimo, kad nebūtų uždaryta poliklinika.  Tuo labiau kad įstaiga vos suduria galą su galu. Nuostolio išvengta darbuotojų sąskaita – jie negavo jokių atlyginimo priedų.
Savivaldybės gydytoja I. Vaicekavičienė neneigė, kad situacija Židikuose nėra lengva: dirba 17 žmonių, tuo tarpu prisirašiusių pacientų tėra 1 700. Tačiau ji įsitikinusi, kad problemą būtina spręsti kitaip.
Sveikatos komiteto pirmininkė I. Macijauskienė kaip vieną sprendimo būdų „Santarvei“ minėjo, jog Židikų poliklinika galėtų tapti kito centro skyriumi, nes dabar vien administravimo išlaidos sudaro apie 18 procentų.
„Tačiau spręsti problemą turi Savivaldybės administracija. Artimiausiu metu reikėtų susėsti su administracija ir nutarti, ką darome“, – samprotavo politikė.
Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius, „Santarvei“ pasiteiravus, kada bus apsispręsta dėl Židikų pirminės sveikatos priežiūros centro ateities, atsakė, kad artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas dėl direktoriaus pareigų.
„Sveikatos komitetas neturi laukti administracijos. Jo prerogatyva – formuoti strategiją, teikti siūlymus. O aš jų nesu sulaukęs“, – vakar tvirtino B. Kryžius.
Nors ir neapsispręsta dėl Židikų pirminės sveikatos priežiūros centro likimo, jo vadovui taip pat siūloma nustatyti 40 proc. atlyginimo priedą, kitaip tariant – kintamąją dalį. Politikų teigimu, jeigu būtų skelbiamas konkursas, didesnis atlyginimas taptų svariu argumentu ieškant pretendentų.

Trūksta aiškumo dėl vertinimo

Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu, nustatant atlyginimo kintamąją dalį, reikėtų įvertinti įstaigų kiekybinius ir kokybinius rodiklius. Ateityje tam padėtų įstaigų patvirtintos veiklos užduotys.
Sveikatos komiteto nariams daugiausiai diskusijų kilo dėl to, kaip reikės įvertinti kokybinį rodiklį – gyventojų pasitenkinimą gydymo įstaiga.
„Nėra atskaitos taško, kas tai yra kiekybinis ar kokybinis įvertinimas. Įstaigos vadovas nebus suinteresuotas išsikelti užduotis“, – svarstė Rimantas Norkus.
Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Audrius Stankevičius mano, kad gyventojų nuomonę atspindi skundai ir anketavimas, net ministerija nieko kito nerekomenduoja.
„Pasitenkinimas, kaip ir skausmas, sunkiai pamatuojamas“, –  samprotavo direktorius.
Neaiškumų dėl vertinimo kyla ne tik mažeikiškiams. Neseniai Lietuvos savivaldybių asociacijos  iniciatyva Vilniuje susirinkę savivaldybių bei Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai diskutavo apie sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų veiklos vertinimo rodiklių pritaikymo ir tikslinimo galimybes. Pasitarime dalyvavo ir rajono Savivaldybės mero patarėjas Algimantas Čepys.
Susitikime savivaldybių atstovai pažymėjo, jog iki ministro įsakymo įsigaliojimo nebuvo reikalaujama nustatyti įstaigų veiklos užduočių pagal kokybinius ir kiekybinius rodiklius, todėl savivaldybės negali šiais metais vertinti praėjusių metų įstaigų veiklos ataskaitų.
Ministerija operatyviai atsižvelgė į savivaldybių siūlymus ir jau tą pačią dieną buvo pakeistas sveikatos ministro įsakymas, kuriuo kiekybinių ir kokybinių rodiklių taikymas, nustatant minėtą kintamąją dalį, buvo pratęstas iki 2013 metų gegužės 1 d.
Susitikime sveikatos apsaugos ministerijos atstovai įsipareigojo parengti savivaldybėms išaiškinimą, kas galėtų sudaryti įstaigos sąnaudų valdymo išlaidas.
Savivaldybių atstovai susitikime taip pat pabrėžė, jog kyla daug neaiškumų dėl viešųjų įstaigų vertinimo veiklos rodiklių pritaikymo, tad siūlė juos tikslinti.