Retas iš mūsų neturime kokio savo numylėtinio. Vieni auginame patys, kiti skubam pas močiutę į kaimą, treti gėrimės draugų augintiniais. O kaip vaikai jais rūpinasi ir ką apie juos mano šįsyk man pasakojo nuolatiniai Varnelės draugai – lopšelio darželio „Eglutė“ „Gudručių“ grupės vaikai. Paskaitykime.
Deividas Š.:
– Auginu pelę, vardu Pinkis. Aš ją kartais pasiimu į rankas, pakasau jai kakliuką, nes jai labai patinka. Gyvūnėlius reikia mylėti ir prižiūrėti.
Gabrielė:
– Namuose auginame katytę Snaigę. Pelių ji negaudo. Jai labai patinka miegoti susirietus po mano lova. Labai laksto po namus.
Neringa:
– Gyvenu Globos namuose. Jokių kačiukų, šuniukų nėra. Bet aš pasiilgau savo šuniuko Čito, nes kai būdavau savo namuose, jį prižiūrėjau, nešdavau jam kaulų. Jei neturės maisto, tai gali susirgti ir numirti.
Deividas B.:
– Mano šuns vardas Džipis. Aš myliu savo šunį, ir jis mane myli. Aš vedu į lauką, kad palakstytų. Ir dar turiu namuose papūgą, dar nesugalvojome jai vardo. Aš jai parnešu žolytės, kad palestų ir nenumirtų, reikia būtinai jai dar duoti vandenuko atsigerti.
Timotiejus:
– Namuose neauginame nei šuniuko, nei katytės, bet norėčiau turėti. Su jais žaisčiau, prižiūrėčiau, duočiau pieno, kaulų, kad užaugtų sveiki.
Vakarė:
– Auginame žuvytes akvariume. Turime šuniuką Pupą . Mes visi: mama, tėtis ir aš prižiūrime Pupą ir žuvytes, kad jiems būtų gera pas mus gyventi.
Samanta J.:
– Kaime pas babą turime du kačiukus. Juo prižiūrime, kad augtų sveiki, nesirgtų ir gaudytų peles.
Evaldas ir Ernesta:
– Kai nuvažiuojam pas sesę į kaimą, prižiūrime šunį Reksą, kad nepabėgtų pas kitus šeimininkus. Duodame ėdalo, kad nenumirtų, kad būtų sveikas, galėtų žaisti gaudynių ir lakstyti po kiemą.
Erika:
– Gyvenu kaime Kušlėnuose. Turime paprastą vištą Plikakaklę ir gaidį. Vaikšto po kiemą ir prižiūri viščiukus. Aš kartu su sese Gabriele prižiūrime, kad lapė nepagautų viščiukų, nes vieną jau nusinešė į mišką.
