Auklėtojos darželinukus vaišina pačių gaminta gira. Nuotr. iš lopšelio-darželio „Žilvitis“ archyvo
„Santarvė“ ir toliau tęsia kelionę ir per kulinarines paslaptis supažindina su įvairiomis bendruomenėmis ir organizacijomis.
Šiais metais nusprendėme lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir sužinoti, kuo vaišinasi rajono vaikų darželių darbuotojai ir lankytojai.
Šį kartą nutarėme apsilankyti pernai 35-metį šventusiame lopšelyje-darželyje „Žilvitis“, garsėjančiame etnokultūros puoselėjimu.
Išmoksta per žaidimus
„Žilvičio“ bendruomenė gana dažnai organizuoja įvairius renginius, teminius vakarus, į kuriuos įsijungia ne tik darželinukai, bet ir jų tėveliai bei seneliai.
Minėto lopšelio-darželio auklėtoja Margarita Lisenkienė „Santarvę“ patikino, kad lietuviškumą reikia skiepyti nuo pat mažens.
„Lietuvių tautos papročių paslaptis ir tradicijas mažiesiems perduodame per žaidimus, daineles. Tai daroma žaismingai ir be prievartos. Apie daugelį mitybos dalykų vaikai taip pat sužino iš pasakojimų ir įvairių dainų“, – pasakojo auklėtoja.
Per tradicines lietuviškas šventes „Žilvityje“ stengiamasi kuo daugiau produktų ir patiekalų pasigaminti namų sąlygomis. Net tautinius drabužius vaikams ir sau auklėtojos siuva pačios. Manoma, kad tik per autentiškumą galima pažinti tikrąjį lietuviškumą.
Stebi procesą
Viena iš „Žilvityje“ minimų lietuviškų švenčių – Ožio diena. Šią dieną darželyje valgomas sūris, užgeriamas namine gira. Vaikai persirengia piemenėliais.
Minėtą dieną pagyvina tai, kad maisto gaminimo procese dalyvauja patys darželinukai. Jie stebi, kaip užraugiama gira, spaudžiamas sūris.
Gira – gyvybės eliksyras
M. Lisenkienės teigimu, nuo seno girą lietuviai laikė gyvybės eliksyru. Senoliai iš anksto kaupdavo labiau sukepusios, paskrudusios duonos likučius girai užraugti. O šiais laikais juoda ruginė duona yra tiesiog paskrudinama.
„Pagardinti girai ir jos gyvybei palaikyti dedame ir razinų. Išpampusios jos labai patinka vaikams. Vieną dieną rauginam, antrą dieną geriam, nes trečią dieną gira jau trenkia į galvą“, – juokdamasi pridūrė M. Lisenkienė.
Girai pagaminti reikės: kelių paskrudintų ruginės duonos riekių, gabalėlio mielių, saujelės razinų ir cukraus pagal skonį.
Paskrudintą ir į marlę susuktą duoną reikia įdėti į pasirinktą kiekį verdančio vandens ir palikti pastovėti, kol atvės. Per tą laiką duona išmirksta, vanduo prisitraukia duonos aromato ir nusidažo. Tuomet reikia įdėti truputį mielių ir cukraus pagal skonį. Giros „gyvybei“ palaikyti dar reikėtų įmesti razinų ir parai palikti rūgti.
Išskirtinio dydžio sūris
Kitas Ožio dienos patiekalas – naminis varškės sūris. Jis daromas kuo didesnis, kad skirtųsi nuo parduotuvėse siūlomų sūrių.
Sūriui reikės: apie pusantro kibiro saldaus naminio pieno, puskibirio rūgusio pieno ir saujelės kmynų.
Reikia užvirti pusantro kibiro naminio saldaus pieno. Tuomet į jį supilti puskibirį rūgusio pieno ir po truputi maišant stebėti, kaip gauta masė traukiasi. Po kurio laiko gautą masę galima pagardinti kmynais ir supilti į sūrmaišį bei palikti nuvarvėti. Kitą dieną sūrmaišis užrišamas ir dedamas į sūriui spausti skirtą įrenginį. Dar po paros galima jį patiekti ant stalo.
Susirenka prie katilo
Rudenį, po bulviakasio, „Žilvityje“ švenčiama Bulvienės diena, kuomet yra garbinama bulvė. Darželinukai kartu su tėveliais ir seneliais dalyvauja žaidimuose, šokiuose, susijusiuose su bulve.
Auklėtojų teigimu, pats smagumas tas, kad visi bendrai gali dalyvauti verdant bulvienę. Vaikai iš namų atsineša įvairių prieskonių, kuriuos sumeta į didžiulį bulvienės katilą.
„Paprastai vaikai nelabai mėgsta tokias sriubas, bet kai yra valgoma lauke, kartu su draugais ir tėveliais, viskas būna skanu. Suvalgoma visa bulvienė, vaikai vis prašo ir prašo pakartoti, tad su malonumu suvalgo po dvi lėkštes sriubos“, – pasakojo M. Lisenkienė.
Bulvienė – „šutynė“
Šiai sriubai esą tinka viskas, ko tik galim rasti po ranka.
„Dedame mėsos likučių, kruopų, bulvių, daržovių. Morka dedama dėl linksmumo, svogūnas – dėl kvapo“, – šypsodamasi aiškino M. Lisenkienė.
Bulvienei reikės: mėsos gabaliukų, galima dėti likučius nuo rūkyto kumpio, kiaulės kulkštino ar net storos odos gabalų. Taip pat prireiks įvairių kruopų, daržovių ir bulvių. Druskos ir prieskonių – pagal skonį.
Sudėtus mėsos gabalus ir odą reikia virti, kol pradės po truputį minkštėti. Tuomet sudėti turimas kruopas, daržoves ir, pagardinus druska bei prieskoniais, virti, kol viskas galutinai suminkštės. Sriuba gali gautis gana tiršta – juk tai šutynė.
