Sedos „Rėmoliokaa“. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Sedos kultūros centre į trečiąjį vaikų folkloro festivalį „Kalns unt lygė lauka” suvažiavo: Šiaulių „Saulėtekio” gimnazijos ansamblis „Vieversėlis” – vadovas Arūnas Stankus, Kėdainių rajono Krakių kultūros centro ansamblis „Smilgelė” – vadovė Jūratė Gudliauskienė, instrumentinės grupės vadovas – Robertas Dubinka, Platelių Žemaitijos nacionalinio parko folkloro ansamblio „Platelee” vaikų grupė – vadovai Aliona ir Aivaras Alminai, Raudėnų jungtinis folkloro ansamblis „Gervėkė” – vadovė Jovita Lubienė, Mažeikių vaikų ansamblis „Alksniokaa” – vadovė Dainora Petrikienė ir, aišku, Sedos kultūros centro „Rėmoliokaa” ir „Cyroliokaa” – vadovė Gražina Vainutienė.
Žemaitijoje ne vienoje vietoje ant lygaus lauko gali pamatyti kalną. Jis žmonių supiltas, gal vėjo suneštas. Tik mes, lygumų žmonės, jį kalnu vadiname. Ir yra jis kalnas, ir toliau nuo jo matyti. Tokiu kalnu galima pavadinti ir Sedos kultūros centro, o tiksliau – vaikų ansamblių vadovės Gražinos Vainutienės organizuojamą festivalį. Tai nėra respublikinis renginys, bet dalyvių daug, beveik visi aukšto meninio lygio. Nors folkloro koncertuose visada maloniau klausyti ir matyti ne per labai sustyguotus, ne per labai surikiuotus vaikus, o iš širdies natą traukiančius vaikus. Gražu matyti pilną salę tautiniais rūbais apsirengusių vaikų. Kaip laisvai jie jaučiasi scenoje, su kokiu malonumu dainuoja ir šoka mūsų tautinius šokius, žaidžia senovinius vaikų žaidimus, pasakoja linksmas istorijas.
Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Šalia manęs sėdėjo vyrukai iš Raudėnų „Gervikės”. Nors jie nuo Kuršėnų krašto, bet gražiai tarp savęs ir su manim žemaitiškai bendravo. Pasidžiaugiau išgirdusi atsakymą į mano klausimą: ar nepasišaipo bendraamžiai, kad jie lanko folkloro ansamblį: jie pavydi, kad patys nemoka tų dainų ir šokių… Ilgas buvo koncertas, bet ne per ilgas, kad būtų pasidarę nuobodu. Tik visą laiką kirbėjo mintis – kodėl pasirodymai vyksta ant scenos, kodėl iš to darom koncertą, juk taip smagu būtų, kad tai vyktų kaip seniau – salėj. Sėdintiems dalyviams visą koncertą kojos į taktą judėjo, prieš galą jau ėmė neištverti – sujuko, sujudo.
Kaip gerai, kad ant lygaus lauko atsiranda žmogus, kuris rieškučiomis supila kalną.
Genoveita Gricienė
