Savivaldybės kontrolieriams aptikus šiurkščių pažeidimų Savivaldybėje dėl jų kalti valdininkai atsipirko nedidelėmis nuobaudomis. Politikai skėsčioja rankomis, kritikuoja esamą padėtį, tačiau jokių veiksmų nesiima. Tik aktyvių gyventojų iniciatyva prokuratūra ėmėsi aiškintis, ar valdininkų veiksmuose nėra baudžiamojo nusižengimo požymių.
MAŽEIKIŠKIS SKUNDŽIA VALDININKUS
Galima sakyti, kad košę užvirė pastaruoju metu kritikos strėles į valdžią nutaikęs mažeikiškis Virginijus Sungaila. Tai jis praėjusių metų pabaigoje šalies Prezidentei, Seimo Pirmininkei, Specialiųjų ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboms, Generalinei prokuratūrai ir kitoms institucijoms išsiuntė skundus, kuriuose išdėstė daugybę galimų valdžios nuodėmių.
Toks skundas pasiekė ir valstybės kontrolierę, kuri jį persiuntė nagrinėti Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai.
Pačiam V. Sungailai praėjusiais metais teko sumokėti baudą už smulkią vagystę. Mažeikiškis „Santarvei“ teigė, kad iš prekybos centro agurką nugvelbęs, norėdamas įsitikinti, kaip operatyviai dirba teisėsaugininkai, kai į jų akiratį patenka eilinis žmogus.
„Valdžios žmonės užsiima aferomis, švaistomos biudžeto lėšos, tačiau jų niekas neskuba pričiupti. Arba iešmininkai atsiperka nedidelėmis nuobaudomis“, – replikavo mažeikiškis.
NUSTATYTA PAŽEIDIMŲ
Mažeikiškio skundas kontrolieriams užkrovė nemažai papildomo darbo. Kontrolieriai tyrimą atliko net pagal septynis punktus, jų aiškinimasis apėmė 2007–2009 metus.
Mažeikiškiai dar prisimena Žemaitijos gatvės atidavimo eksploatacijai proga surengtą šou, kuris įvyko prieš pat rinkimus į Seimą, nors oficialiai komisija gatvę tinkama naudoti pripažino tik šių metų sausio 28ąją. Tačiau šis melas tėra viena medalio pusė, kita – kur kas svarbesnė, nes susijusi su skurdžiu rajono biudžetu.
Mažeikių rajono savivaldybė 2008 m. vykdė Žemaitijos ir Skuodo gatvių rekonstrukcijos darbus, kurių vertė beveik 5,8 mln. litų. Pagal 2008 m. birželio mėnesį pasirašytos sutarties sąlygas, UAB „Mažeikių automobilių keliai“ darbus turėjo baigti iki 2008 metų spalio mėnesio vidurio.
Darbo komisija 2008 metų spalio mėnesio akte „Mažeikių automobilių keliams“ nurodė trūkumus ir jiems pašalinti paliko net vienuolika mėnesių. Tačiau iki nurodytos datos – 2009 m. rugsėjo 25 dienos – darbai nebuvo baigti.
Šis delsimas, nenurodant jokių priežasčių, galėjo papildyti Savivaldybės biudžetą, nes sutartyje numatyta, kad rangovas, nepagrįstai uždelsęs darbus, užsakovui turėtų mokėti 0,02 proc. pradinės darbų kainos. Kontrolierių skaičiavimu, delspinigiai galėjo sudaryti apie 95 tūkst. litų, tačiau jų niekas nepareikalavo.
ŽALA NENUSTATYTA
Galima tik spėlioti, kiek rajono biudžetas neteko lėšų dėl pažeidimų organizuojant viešuosius pirkimus miesto tvarkymo darbams atlikti. Be to, dėl prastos sutarčių vykdymo kontrolės buvo sudaromos sąlygos biudžeto lėšoms švaistyti. Savivaldybės kontrolierė Alma Karvelienė „Santarvei“ negalėjo nurodyti, kokia padaryta žala, nes jos niekas neskaičiavo. Apsiribota tik pažeidimų išvardinimu.
Kontrolierių išvados, valdininkų akimis, tėra… klaidos.
„Klaidų pridarėm, praktikos neturėjom. Tokio dydžio viešosios infrastruktūros objekto (Žemaitijos ir Skuodo gatvių rekonstrukcija – B. R.) nėra buvę“, – teisinosi jį administruojantis Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Žiulpa.
Prie buhalterinės apskaitos klaidų priskiriama ir 2008 metais kaip baigta užpajamuota automobilių stovėjimo aikštelė Pavenčių gatvėje, nors jos įrengimo darbai tebėra sustabdyti.
Miesto seniūnas Petras Užkuras „Santarvei“ taip pat yra teigęs, kad klaidų sunku išvengti, nes skirtingai galima traktuoti įstatymus.
ŠVAISTOMOS BIUDŽETO LĖŠOS
Tačiau P. Užkuro veiksmus vertinusi komisija mano, kad „seniūno veikimas laikytinas priešingas tarnybos interesams, sudarė sąlygas ir galimybę gauti paslaugų teikėjui UAB „Žemaitijos agroprekyba“ materialinės naudos Savivaldybės turto sąskaita“.
Dar daugiau. Kontrolės ir audito tarnyba nustatė nemažai Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo bei biudžeto lėšų švaistymo faktų. Pavyzdžiui, pagal 2007 metais sudarytą seniūnijos ir „Žemaitijos agroprekybos“ sutartį, miesto skverų ir parkų bei kitų želdinių priežiūrai buvo numatyta 586 tūkst. litų. Sutartis turėjo galioti iki šių metų balandžio mėnesio, tačiau beveik visi pinigai išnaudoti per 15 mėnesių.
Pastebėtas, tikrintojų teigimu, nerealus nukrypimas nuo sutarties sąlygų ir metinių darbų apimčių prižiūrint gėlynus, naikinant piktžoles. Tokių darbų apimtys viršytos net… 27 kartus.
Gėlynai 2007 metų liepos rugpjūčio mėnesiais buvo ravimi penkis kartus per mėnesį. Tris kartus viršytas daugiabučių namų kiemų šienavimo planas. Vietoj planuotų 100 hektarų, nušienauta 303, už darbus priskaičiuota 72 tūkst. litų, tuo tarpu planuota buvo 24 tūkst.
Beveik 4 kartus daugiau (net 2668) nugenėta medžių naudojant autobokštelius, ir tiek pat daugiau išleista pinigų.
Panašių išlaidavimo faktų kontrolieriai aptiko ne vieną.
ATSAKINGAS IR DIREKTORIUS
Pastudijavus tikrintojų išvadas peršasi mintis, kad sunkmečiu valdininkai lengva ranka pinigus gali švaistyti į kairę ir dešinę, ir tai neužkliūva nei biudžetą tvirtinantiems politikams, nei Savivaldybės administracijos vadovams.
Administracijos direktorius Bronius Kryžius „Santarvei“ teigė prisiimąs atsakomybę už valstybės tarnautojų klaidas.
„Manau, kad kiekvienas darbuotojas turi jausti didesnę atsakomybę, direktorius – taip pat“, – aptardamas kontrolės išvadas, teigė pašnekovas.
Kryžius paaiškino, kad per kasmetį valstybės tarnautojų vertinimą bus atsižvelgta į pavaldinių padarytus nusižengimus ir jiems skirtas nuobaudas.
Savivaldybės administracijos direktorius nemato reikalo dėl nusižengimų ar lėšų iššvaistymo kreiptis į teisėsaugą.
Anot jo, pažeidimai seniūnijoje dėl viešųjų pirkimų miestui tvarkyti susiję su dviem dalykais – savarankiškumo problema ir gyventojų noru gražiai gyventi net esant krizei.
NUOBAUDAS SIŪLĖ… KOLEGOS
Savivaldybės darbuotojai neprisimena, kada tiek valdininkų vienu metu būtų gavę nuobaudas. Po kontrolierių išvadų jos skirtos net trims.
Nuobaudas skyręs Savivaldybės administracijos direktorius B. Kryžius vadovavosi tarnybinius nusižengimus tyrusių komisijų rekomendacijomis. Beje, visose trijose komisijose dirbo Savivaldybės administracijos žmonės. Kitaip tariant, „savi žmonės“ turėjo įvertinti, ar kolegos tinkamai atliko pareigas ir pasiūlyti, kaip nubausti kaltuosius.
Už aplaidumą darbe tarnybinė nuobauda – pastaba buvo skirta Vietinio ūkio skyriaus vedėjui Alfonsui Žiulpai ir Turto valdymo skyriaus vyriausiajam specialistui Algimantui Kiudului. Labiausiai nepavyko miesto eniūnui Petrui Užkurui. Už tai, kad neūkiškai buvo naudojamos seniūnijai skirtos lėšos, sudarytos sąlygos lėšų švaistymui ir sumenkintas Savivaldybės įstaigos darbas, jam skirtas griežtas papeikimas.
VALDININKAI NUBAUSTI PER ŠVELNIAI?
Iš švelnių nuobaudų valdininkams šaiposi ne tik eiliniai mažeikiškiai, bet ir kai kurie politikai. Tačiau kritikuoti valdžią viešai išdrįsta tik atstovaujantieji opozicijai.
Opozicijos lyderis Kęstutis Bartkevičius mano, kad valstybės tarnautojai už padarytą žalą turėtų atsakyti savo asmeniniu turtu. Be to, šių darbuotojų atlyginimas turėtų priklausyti nuo darbų kokybės.
„Manyčiau, kad po tokių išvadų reiktų rimtai susidomėti, ar gali prasikaltę pareigūnai toliau eiti pareigas. Administracija turėtų peržiūrėti valdymo struktūrą. Ji yra subiurokratinta, dešinė nežino, ką daro kairė, ir atvirkščiai. Vienas kitą kaltina. Suirutė. Chaosas“, – situaciją Savivaldybės administracijoje vertino pašnekovas.
Nepriklausomu Tarybos nariu pasivadinęs Pranas Noreika stebėjosi, kad su Kontrolės ir audito išvadomis nebuvo supažindinta Taryba.
Anot jo, toks svarbus dokumentas turėjo būti išdalintas visiems Tarybos nariams kaip ir kiti.
„Jeigu būtų viskas čiki briki, galbūt taip ir būtų pasielgta. O dabar susidaro įspūdis, kad norėta kažką nuslėpti“, – samprotavo politikas.
KREIPĖSI Į PROKURATŪRĄ
Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis griežtai vertino kontrolierių išvadas. Savivaldybės administracijos direktoriaus skirtas nuobaudas jis taip pat yra pavadinęs per švelniomis.
B. Kryžius nesutinka su kaltinimais.
„Nei tarnyba, nei komisijos nenustatė baudžiamojo nusikaltimo požymių, kreiptis į teisėsaugą nebuvo pagrindo“, – paaiškino pašnekovas.
Meras yra prasitaręs, kad jis mano, jog taškai ant „i“ dėl kontrolierių išvadų nesudėti.
„Man reikia iki galo išsiaiškinti. Bus Kontrolės komitetas. Jei to neužteks, sudarysime komisiją, tegu opozicija jai vadovauja“, – „Santarvei“ sakė meras.
Trečiadienį posėdžiavę Kontrolės komiteto nariai tik išklausė informaciją, ir tiek, jokių siūlymų nepateikė. Tiesa, kai kurie politikai, ypač Laima Nagienė, bandė administracijos atstovus atakuoti klausimais. Tačiau vietoj atsakymo į nepatogius klausimus ne kartą teko išgirsti, kad juos išsiaiškins tyrimą atliekanti prokuratūra.
Iš tikrųjų toks tyrimas pradėtas. Tačiau ne valdžios iniciatyva. Savi savų nemuša.
Į prokuratūrą po Kontrolės ir audito tarnybos išvadų kreipėsi skundais įvairias institucijas dėl valdininkų veiksmų atakuojanti aktyvi mažeikiškė Daiva Šideikienė. Moteris prašo ištirti, ar kai kuriuose kontrolierių nustatytuose pažeidimuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
DĖL DELSPINIGIŲ – Į TEISMĄ
Įsiplieskus aistroms veiksmų žada imtis ir Savivaldybės administracija.
Artimiausiomis dienomis Savivaldybė turėtų kreiptis į teismą dėl delspinigių išieškojimo iš Žemaitijos gatvę rekonstravusios bendrovės „Mažeikių automobilių keliai“. Taip apsispręsta po nepriklausomų auditorių vertinimo.
Dėl delspinigių skaičiavimo išsiskyrė tarnybinį nusižengimą tyrusios komisijos bei Kontrolės ir audito tarnybos nuomonės. Prireikė pagalbos iš šalies.
Politikė L. Nagienė stebėjosi, kad Savivaldybės ir „Mažeikių automobilių kelių“ rangos sutarčiai įvertinti prireikė išlaidų. Anot jos, tokį vertinimą galėjo pateikti ir Savivaldybės teisininkai.
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka.: Valdžios sprendimais nepatenkinti gyventojai darbo užduoda ir prokuratūrai.
