Seimo valdančiosios koalicijos parengtas krizės įveikimo planas gąsdina šalies gyventojus ir verslininkus. Pastarieji prognozuoja kasdienio vartojimo prekių ir paslaugų pabrangimą, o eiliniai vartotojai nuogąstauja, kad ketinimas gelbėti šalies ekonominę padėtį guls ant jų pečių.
MOKESČIUS KELTI,
LENGVATAS NAIKINTI
Koalicijos partneriai sutarė tris svarbiausius mokesčius – gyventojų pajamų, pelno ir pridėtinės vertės mokestį (PVM) suvienodinti iki 20 procentų. Šiuo metu gyventojų pajamų mokestis yra 24 procentai, pelno mokestis – 15, pridėtinės vertės mokesčio tarifas – 18 procentų.
Ketinama naikinti vis dar galiojančias PVM lengvatas.
Šiuo metu, Finansų ministerijos duomenimis, lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas keturiolikai prekių bei paslaugų grupių, dėl kurių, kartu paėmus, biudžetas šiais metais negavo 405 mln. litų pajamų. Šį sezoną neplanuojamas panaikinti tik lengvatinis PVM tarifas už šildymą. Mažeikių savivaldybės Socialinės paramos skyriaus duomenimis, kompensaciją už būsto šildymą, karštą ir šaltą vandenį gauna daugiau kaip 1,5 tūkstančio mažeikiškių.
Ekonomistai prognozuoja, jog iki 15 proc. gali brangti keleivių vežimo paslaugos, vaistai, šviežia mėsa ir žuvis, knygos, laikraščiai, ekologiški produktai, bilietai į renginius.
KELIAUSIME BRANGIAU?
Įmonių, teikiančių keleivių vežimo paslaugas, vadovai teigia, jog jei bus panaikinta PVM lengvata keleivių ir bagažo vežimui, kelionės brangs 15 procentų, nors degalai pastaruoju metu ir atpigę.
UAB „Mažeikių autobusų parkas“ eksploatacijos skyriaus viršininkė Aušra Juozapavičienė įsitikinusi, kad valstybei tokiu būdu nepavyks subalansuoti savo biudžeto. Esą kelionės bilietus pabranginus 15 procentų keleivių sumažės ir planuotų pajamų valstybė negaus.
„Kadangi maršrutai yra dotuojami, kompensuojamos lengvatos, tai reikės atitinkamai didesnių pinigų, kurie gaunami iš tos pačios valstybės. Tai reiškia, kad iš tos pačios kišenės paimsime ir vėl iš naujo atiduosime“, – „Santarvei“ sakė skyriaus viršininkė.
Mažeikiškius vežiojančių maršrutinių taksi įmonės vadovas Arūnas Kontenis mano, kad vežėjai, norėdami išgyventi, kainas kels tiek pat, kiek ir didės PVM tarifas. Už važiavimą keleiviai dabar moka po 2 litus. Jei sumažės keleivių, įmonės vadovas bus priverstas mažinti maršrutinių taksi skaičių. Šiuo metu kiekvieną dieną po miestą mažeikiškius veža penki įmonės autobusiukai.
„Kol kas didelių nuostolių dabar nepatiriame, bet jei PVM padidės , tai pagalvokime, iš kieno kišenės reikės atiduoti tą mokestį. Kuro kainos kol kas nekilo, bet ką gali žinoti, kas bus po mėnesio ar po dviejų. Lengva nebus tiek įmonėms, tiek vartotojams“, – pabrėžė A. Kontenis.
TEKS BRANGINTI VAISTUS
Neišvengiamą kainų kilimą, jei valdžia tikrai panaikins lengvatinį 5 procentų PVM tarifą vaistams, prognozuoja ir vaistininkai. Senamiesčio vaistinės vedėja Gileta Dargienė „Santarvei“ teigė, kad 15 procentų padidėjęs mokestis bus perkeliamas ant žmonių pečių. Jau dabar vaistininkė pastebi, kad žmonės ėmė taupyti: nebeperka maisto papildų, grožio vitaminų, įvairių kremų. Reikiamus vaistus sergantieji esą kaip pirko, taip ir perka.
„Žmonių negąsdinkime, bet vaistai brangti turės. Kainas kelsime ne mes, o valdžia. Mes neturime tokių resursų, kad iš savęs atiduotume tokią dalį mokesčių. Mes tada atleidžiame darbuotojus, uždarome duris ir išeiname į darbo biržą. Mes patys tiek neužsidedame antkainio, kiek reikės valstybei atiduoti. Valdžia į mus nežiūri. Išgyvensi – gerai, neišgyvensi – dar geriau“, – piktinosi vaistinės vedėja.
G. Dargienė viliasi, kad PVM bus padidintas ne iš karto, o didės laipsniškai. Vaistinės turi sukaupusios vaistų atsargas, už kurias yra sumokėjusios, ir iš savo kišenės 15 procentų PVM valstybei neatiduos.
„Visiems atrodo, kad užsidedame po 30 procentų antkainius ir turime iš kur sumažinti kainas. Tai neįmanoma, antkainius yra nustačiusi valstybė. Pavyzdžiui, 70 litų kainuojantiems kompensuojamiesiems vaistams galime užsidėti tik 3 litus. Šiuo metu prie 73 litų pridėjus 5 procentus PVM, vaistas kainuoja apie 76 litus. O jei bus taip, kad 15 procentų turėsime atiduoti valstybei, tai begautume 65 litus, tuo tarpu vaistą pirkome už 70 litų. Ar tai yra protinga?“ – stebėjosi G. Dargienė.
GAMINTOJAI BIJO
NETEKTI PIRKĖJŲ
Antikriziniame plane numatyto 15 procentų mokesčių padidėjimo kompensuoti rezervų neturi ne tik vežėjai, vaistininkai, bet ir mėsininkai. Anot UAB „Vigesta“ vadovo Dariaus Matiuko, įmonėms svarbu ne PVM padidėjimas iki 20 procentų, o PVM lengvatos panaikinimas žaliai mėsai.
„Ta lengvata nenusėda pas gamintojus ar pas prekybininkus. Jei taip būtų, visos įmonės turėtų viršpelnius ir galėtų 15 procentų nuo savo apyvartos skirti kompensuoti padidėjusiems mokesčiams. Tokių stebuklų nebūna. Kol kas yra nežinia. Kai atsiras įstatymai, jais ir vadovausimės“, – „Santarvę“ patikino įmonės vadovas.
D. Matiuko teigimu, PVM lengvatos panaikinimo mėsai pasekmes pajus tiek vartotojai, tiek gamintojai: mėsos kainos didės, mažės perkamoji galia, sumažės įmonių pardavimai.
Mažeikiškė Vida Jonušienė, turguje prekiaujanti šviežia vištiena bei rūkytais mėsos gaminiais, patvirtino, kad paukštiena brangtų 15 procentų. Dabar kilogramas vištienos turguje kainuoja 17 su puse lito, panaikinus PVM lengvatą kaina sieks 19 litų.
„Išsigandę laukiame, kas bus. Vištiena pabrangs iškart, kai tik bus priimtas įstatymas, nebent paukštynai taikytų nuolaidas. Gal kažkiek ir išpūsta ta krizė, visur apie tai kalbama. Lietuviai pratę išsikapstyti iš bet ko. Svarbiausia, kad tik būtų darbo žmonėms, kad tik būtų už ką pirkti. Dar kol gali žmonės, perka, nebegalės – ir nebepirks“, – komentavo situaciją V. Jonušienė ir užsiminė, kad ir dabar didžiausią paklausą turi pigesni mėsos produktai.
KAINAS KELS
IR RESTORANŲ SAVININKAI
PVM lengvatų panaikinimas atsilieps ir kavinių bei restoranų lankytojams. Viešojo maitinimo įstaigų vadovai, klientų mažėjimą pajutę jau praėjusiųjų metų pradžioje, tvirtina, kad patiekalų kainos šiek tiek kils.
„Restoranai, kaip ir kitos įmonės, yra rinkos žaidėjai. Rinką veikia konkurencijos dėsniai. Kainas sureguliuos pati rinka. Maitinimo įstaigos priverstos reklamuotis, taikyti akcijas, nes sumažėjo žmonių. Apyvarta išlieka ta pati, gal kiek koreguojasi į mažąją pusę: žmonės restoranuose išleidžia mažiau pinigų, bet kainos kyla. Nepamirškime infliacijos“, – akcentavo UAB „Grūstė“ restoranų tinklo direktorius Deivydas Vyniautas.
Anot verslininko, mokesčių padidinimas nėra tinkamas būdas spręsti ekonominėms problemoms. Kitose šalyse pasisakoma, kad tik verslas padės pasauliui išbristi iš krizės, o pas mus esą daroma atvirkščiai – mokesčiai tik didinami.
„Šioje situacijoje reikia gerinti verslo sąlygas, inicijuoti naujų verslų kūrimą, skatinti esamus. Tik verslas, papildomi darbai gali išvesti mus į priekį“, – tvirtino restoranų direktorius.
NUSITAIKĖ Į ŪKININKUS
Mokesčių reforma palies ir žemės ūkio veiklą vykdančius gyventojus. Permainų koalicijos partneriai ūkininkus ketina apmokestinti 20 procentų pelno mokesčiu. Ūkininkai būtų įtraukti į bendrą mokesčių sistemą ir „įsodrinti“, nes dabar jie arba iš viso nemoka mokesčių „Sodrai“, arba moka juos tik bazinei pensijai gauti.
Ūkininkų sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas Andriejus Virkutis „Santarvei“ teigė, kad žemės ūkis ir taip jau įspaustas į kampą: grūdai pigūs, trąšos beprotiškai brangios, ūkininkai įsiskolinę bankams, pelno nelieka – viskas investuojama į technologijas. Jei bus padidintas kuro akcizas, išlaidos dar labiau padidės, ūkininkai neturės galimybės plėsti savo ūkio.
„Plėtros jau dabar nebėra. Kol kas dar tik gąsdina, bet gerai tikrai nebus. Gal užsieniui žemės ūkio rinką ruošiasi perduoti? Užsienio kapitalas pas mus nori pareiti. Jau kai kurie ūkininkai „nusirašė“, o dabar, matyt, nori spausti tuos, kurie po truputį krapštosi, dar kažką gamina. Eisime į darbo biržą, matyt. Vietoj to, kad kažkas kitas rūpintųsi, tegu leidžia žmogui dar pačiam kapstytis“, – dėstė A. Virkutis.
ANTIKRIZINIS PLANAS –
BEVERTIS?
Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Remigijaus Šimašiaus, planuojamas pagrindinių mokesčių didinimas tik pagilins gyventojų, verslo ir valdžios patiriamą krizę.
„Reikia pripažinti, jog ekonomiškai bevertis, tačiau politikams patraukliai atrodantis mokesčių tarifų suvienodinimo planas atsirūgtų ir mokesčių mokėtojams, ir viešajam sektoriui“, – sako R. Šimašius.
Eksperto teigimu, pridėtinės vertės mokesčio padidinimas nuo 18 iki 20 procentų pabrangintų daugumą kasdienio vartojimo prekių ir paslaugų, sumažintų vartotojų perkamąją galią ir vartojimą. Biudžeto pajamas toks mokesčio kėlimas padidintų, tačiau ne tiek, kiek tikimasi.
„Antikrizinis planas išlieka kurčias mažėjančioms gyventojų pajamoms dėl ištisus Lietuvos ūkio sektorius ar įmones užklupusių sunkumų – sumažėję prekių ir paslaugų pardavimai vietinėje ir užsienio rinkose atsispindi atleidžiamų darbuotojų skaičiuose ar informacijoje apie stabdomą ar ribojamą gamybą“, – krizės įveikimo planą kritikuoja instituto vadovas.
Krizę didintų ir faktinis gyventojų pajamų mokesčio padidinimas. Nors teigiama, kad gyventojų pajamų mokestis mažinamas nuo 24 iki 20 procentų, tačiau vis dar svarstoma, ar neįvedus atskiro 8 procentų sveikatos draudimo mokesčio, kuris būtų skaičiuojamas nuo tos pačios bazės, kaip ir gyventojų pajamų mokestis. Jei toks planas būtų patvirtintas, tai gyventojų pajamų apmokestinimas padidėtų iki 28 procentų.
Instituto prezidento teigimu, siūlymas plėsti apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ratą yra nepasvertas. Esą žemdirbių pajamos nėra reguliarios ir „netelpa“ į „Sodros“ sistemą, pagrįstą nuolatiniu darbu, periodinėmis įmokomis ir stažu. Naujus asmenis įtraukti į ydingą sistemą yra nei ekonomiškai pagrįsta, nei humaniška.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Jei bus patvirtintas krizės įveikimo planas, už pačias būtiniausias kasdienio vartojimo prekes bei paslaugas gali tekti mokėti 15 procentų brangiau.
