Valstybės kontrolė įvertino Europos Sąjungos lėšomis Mažeikiuose įgyvendinamus septynis projektus. Auditorių nuomone, nė vienas jų tiesiogiai neprisidės prie regioninės politikos tikslo – sumažinti socialinę ir ekonominę atskirtį regione, nes lėšos išleistos viešosioms erdvėms tvarkyti.
Rajono vadovai nesutinka su kritika: esą gražesnis miestas patrauklesnis verslui ir investicijoms.
TIKRINO LĖŠŲ PANAUDOJIMĄ
Įstojusi į Europos Sąjungą Lietuva ėmėsi aktyviau skatinti tolygią regionų plėtrą, mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų. 2005 m. buvo patvirtinta Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija. Šioje strategijoje buvo išskirti septyni regionų plėtros centrai: Alytus, Marijampolė, Tauragė, Telšiai, Utena, Mažeikiai ir Visaginas. Šių regionų plėtrai iš Europos Sąjungos paramos 2007–2013 m. laikotarpiui numatoma skirti 415 mln. litų.
Mažeikiškiai tikėjosi, kad su Europos Sąjungos pagalba ne tik pagražės miestas, bet tai garantuos miesto augimą, bus daugiau investicijų, darbo vietų. Tačiau Valstybės kontrolė, tikrindama, kaip naudojamos mažiau išsivysčiusių regionų plėtrai skiriamos lėšos, to pasigedo. Konstatuota, kad šalies regioninė politika turėtų būti labiau orientuota į gyvenimo lygio kėlimą provincijoje ir socialinės atskirties mažinimą tarp didžiųjų miestų ir kaimo gyventojų.
TVARKOMOS VIEŠOSIOS ERDVĖS
„Santarvės“ pakalbinta Valstybės kontrolės 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Romualda Masiulionienė informavo, kad audito metu buvo išanalizuoti visi 34 regionų plėtros centruose nuo 2009 m. įgyvendinami socialinės ir ekonominės plėtros bei infrastruktūros projektai.
Tarp jų – 7 projektai Mažeikiuose: Žemaitijos gatvės dalies kompleksinis sutvarkymas, Mažeikių miesto Žemaitijos gatvės dalies rekonstrukcijos darbai, Laisvės gatvės dalies viešųjų erdvių kompleksinis sutvarkymas, Mažeikių senamiesčio parko kompleksinis sutvarkymas, kompleksinis Melioratorių g. parko sutvarkymas, Birutės gatvės dalies, V. Burbos ir Mindaugo gatvių kompleksinis sutvarkymas, Laižuvos gatvės dalies rekonstrukcija ir Nepriklausomybės skvero sutvarkymas. Bendra šių projektų vertė – 41 mln. litų.
„Auditoriai mano, kad nė vienas iš nagrinėtų ir įgyvendinamų Mažeikiuose projektų savo pasiektais rezultatais TIESIOGIAI (paryškinta pašnekovės – B. R.) neprisidės prie regioninės politikos tikslo pasiekimo, projektų rezultatai TIESIOGIAI neturės įtakos socialinei ir ekonominei atskirčiai regione, kuri matuojama vidutinio gyvenimo standarto ir vidutinio metinio nedarbo lygio rodikliais“, – mažeikiškių projektus pakomentavo pavaduotoja.
PANAŠI SITUACIJA IR KITUR
R. Masiulionienė teigė, kad panaši situacija ir kituose rajonuose. Valstybinių auditorių nuomone, regionuose nepakankamai dėmesio skiriama darbo vietoms išsaugoti, joms kurti, verslo sąlygoms gerinti, verslo plėtrai skatinti, dėl to gali būti nepasiektas esminis regioninės politikos tikslas – mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus. Nustatyta, kad Regionų plėtros tarybos regiono projektų sąrašus sudaro ir tvirtina neturėdamos aiškių atrankos kriterijų, išsamaus teikiamos naudos ir laukiamo rezultato pagrindimo, todėl gali būti finansuojami nekokybiški projektai. Dėl to gali būti nepasiektas regioninės politikos tikslas, o lėšos panaudotos nerezultatyviai.
„Dauguma projektų nėra tiesiogiai susiję su regioninės politikos tikslais, nes skiriami viešosioms erdvėms sutvarkyti, poilsio ir rekreacijos zonoms atnaujinti. Projektai, kuriais siekiama skatinti pramonės ir verslo subjektų plėtrą regione, tėra du – po vieną Alytuje ir Telšiuose“, – apibendrino tikrinimą Valstybės kontrolės atstovė.
PATEIKĖ REKOMENDACIJAS
R. Masiulionienė informavo, kad Valstybės kontrolės kaip institucijos paskirtis – prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, skatinti teigiamą ir veiksmingą valstybinio audito poveikį valstybės finansų valdymo ir kontrolės sistemai.
Valstybės kontrolė rekomendavo Vidaus reikalų ministerijai, kuri koordinuoja nacionalinę regioninę politiką ir priima sprendimus dėl dalies regionų plėtros centrų rengiamų ir įgyvendinamų projektų finansavimo, nustatyti aiškius projektinių pasiūlymų atrankos kriterijus. Jais vadovaudamosi regionų plėtros tarybos galėtų atrinkti tiesiogiai su regioninės politikos tikslu susijusius projektus ir rezultatyviau panaudoti lėšas. Siekdami, kad geriau būtų įgyvendinti nacionalinės regioninės politikos uždaviniai, valstybiniai auditoriai taip pat rekomendavo ateinančiam 2014–2020 m. Europos Sąjungos paramos finansiniam laikotarpiui rengiamiems projektams nustatyti tokius įgyvendinimo rodiklius, kurie būtų tiesiogiai susiję su konkrečiu projektų įgyvendinimo rezultatu, nes dabartinėse Regionų centrų kompleksinėse plėtros investicinėse programose to stinga.
„Manome, kad audituotiems subjektams atsižvelgus į minėto audito išvadas ir įgyvendinus pateiktas rekomendacijas ateityje bus įgyvendinami projektai, kurie tiesiogiai padės siekti regioninės politikos tikslo – mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų, skatinti tolygią visų regionų plėtrą geresnių sąlygų verslui sudarymui, darbo vietų kūrimui, investicijų pritraukimui. Neturės jie įtakos ir emigracijos mažinimui, nors šie projektai ir atitinka teisės aktus. Tvarkant viešąsias erdves tik gerinama aplinka, gerėja žmonių gyvenimo kokybė“, – pabrėžė „Santarvės“ pašnekovė.
VADOVAUJASI MINISTERIJOS REGLAMENTU
Mažeikių rajono savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis nesutinka su Valstybės kontrolės kritika.
Esą Savivaldybė, naudodama Europos Sąjungos paramą, vadovaujasi Vidaus reikalų ministerijos patvirtintu reglamentu, kuris nurodo, kur gali būti naudojamos lėšos.
„Jeigu jos būtų panaudotos ne pagal paskirtį, pinigus tektų padengti iš rajono biudžeto. O tai būtų krachas“, – argumentus, įpareigojančius paisyti teisės aktų, išsakė meras.
Anot politiko, bet koks projektas, tegu ir viešosios erdvės sutvarkymo, tarnauja mažeikiškiams. Sutvarkytas miestas – ir verslui, investicijoms patrauklesnis.
„Jeigu atsižvelgtume į Valstybės kontrolės nuomonę, kad būtų kažkokia ekonominė nauda, atsirastų darbo vietų, būtų kuriama tiesioginė pridėtinė vertė, reikėtų fabriką statyti. Bet aš manau, kad netiesioginė pridėtinė vertė bus. Juk ta investicija yra ir darbo vietos, ir mokesčiai, ir įmokos „Sodrai“, ir fizinių asmenų pajamų mokestis. Visi tie pinigai apsisuka“, – apie projektų įgyvendinimo naudą samprotavo meras.
KRITIKUOJA AUDITORIŲ IŠVADAS
Vidaus reikalų ministerija, kuruojanti šiuos projektus, nenori sutikti su auditorių išvadomis. Komentuodamas jas vidaus reikalų viceministras Sigitas Šiupšinskas pritarė Valstybės kontrolės pasiūlymams, kad reikia tobulinti 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos projektų vertinimo kriterijus.
Ateityje rengiant nacionalinės regioninės politikos dokumentus Valstybės kontrolės išvados bus įvertintos. Tačiau viceministras nesutinka su auditorių kritika, neva dauguma regionų plėtros centruose įgyvendinamų projektų nėra tiesiogiai susiję su regioninės politikos tikslais.
Anot S. Šiupšinsko, projektai, orientuoti į viešųjų erdvių sutvarkymą, sukuria kompleksinius traukos centrus – tiek ekonomine, tiek kultūrine prasme. Iki šiol regionuose traukos objektais dažniausiai būdavo tik didieji prekybos centrai. Sutvarkius viešąsias erdves, jos tampa naujaisiais traukos centrais, kuriuose vėliau neabejotinai kursis smulkusis verslas (pvz., kavinės, suvenyrų, tautinio paveldo krautuvėlės), bus populiarinami amatai, gaivinama kultūra (restauruotose aikštėse rengiant amatų muges, organizuojant šventes) ir pan.
Be to, regionų plėtros centruose rekonstruojami kultūros objektai, investuojama į miestų stadionų rekonstrukciją ir pan. Šios priemonės prisideda prie šių miestų kultūrinio gyvenimo aktyvinimo, o tai savo ruožtu padeda išsaugoti darbo vietas šiose srityse bei sudaro palankesnes sąlygas visapusiškam šių miestų ir jų aplinkinių teritorijų gyventojų poreikių tenkinimui bei gyvenimo kokybės gerinimui.
Nuotrauka iš redakcijos archyvo.: Valstybės kontrolė įvertino septynis projektus, kurie susiję su miesto viešųjų erdvių sutvarkymu.
