Pagal Vyriausybės patvirtintą programą, Visuomenės sveikatos centras privalo stebėti įteisintų maudyklų vandenį. Rajone tokį statusą turi tik du paplūdimiai – Mažeikiuose ir Plinkšėse. Atsižvelgiant į gyventojų pageidavimus, šiemet buvo pradėtas tirti ir dviejų neoficialių maudyklų vanduo. Daugiau prašymų dėl vandens telkinių tyrimų nesulaukta. 
TYRIMAS PRIVALOMAS NE VISUR
Vyriausybė 2001 metais patvirtino maudyklų vandens kokybės monitoringo programą. Visuomenės sveikatos centro vyriausioji gydytoja Irena Macijauskienė „Santarvei“ paaiškino, kad programos tikslas – sistemingai stebėti, analizuoti ir prognozuoti maudyklų vandens kokybę, siekti, kad ji atitiktų higienos normos reikalavimus, sumažinti vandens mikrobiologinę ir cheminę taršą bei užtikrinti rekreacijai naudojamų vandenų būklės gerinimo priemones.
Pagal monitoringo programą per maudymosi sezoną (nuo birželio 1 iki rugsėjo 15 dienos) periodiškai kas dvi savaites turi būti stebimi mikrobiologiniai, cheminiai ir fizikiniai vandens rodikliai.
„Mes neturime galimybių stebėti kiekvieną balą. Privaloma tirti tik oficialiai įteisintų maudyklų vandenį“, – paaiškino I. Macijauskienė.
TIRIAMŲ VANDENS
TELKINIŲ PADAUGĖJO
Ankstesniais metais buvo tiriamas tik Mažeikių miesto paplūdimio ir Plinkšių ežero vanduo, šiemet į programą įtraukti ir Ventos upės maudykla Viekšniuose bei miesto tvenkinių prie mikrorajono stadiono vandens tyrimai.
Vandens tyrimų išlaidos kompensuojamos iš Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos. Visuomenės sveikatos centras dalyvavo skelbtame konkurse ir pasiūlė tirti keturis vandens telkinius.
I. Macijauskienė paaiškino, kad į tyrimo programą buvo įtraukta daugiau vandenų, atsižvelgiant į žmonių pageidavimus. Koks yra mažeikiškių pamėgtų miesto tvenkinių vanduo, rūpėjo išsiaiškinti ir Visuomenės sveikatos centrui.
Savivaldybės gydytoja Irena Vaicekavičienė „Santarvei“ sakė, kad Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis būtų galima ištirti ir daugiau telkinių. Pagal programos nuostatus, skelbiamas paraiškų konkursas. Nuo pareiškėjo priklauso, ką jis siūlo.
Savivaldybės gydytoja sakė, kad lėšų vandens tyrimams liko. Galbūt dar šiemet bus pasidomėta, koks yra poilsiautojų pamėgto paplūdimio Tulnikiuose vanduo.
I. Macijauskienė mano, kad būtų tikslinga tirti ir Sedos ežero vandenį. Apie tai prisiminusi, kai jau buvo pasibaigęs paraiškų priėmimo terminas.
Kiekvienoje seniūnijoje yra žmonių lankomų vandens telkinių. I. Macijauskienė sakė, kad iniciatyvos daugiau galėtų rodyti ir seniūnai, kaimo bendruomenės. Visuomenės sveikatos centras nėra sulaukęs prašymų ištirti vandens telkinius.
DĖL VANDENS KOKYBĖS
RAMŪS
Sedos ir Tulnikių paplūdimius lanko ne tik vietos gyventojai. Ypač mažeikiškius vilioja sutvarkyta Ašvos upės užtvankos teritorija Tulnikiuose. Paplūdimyje yra tualetas, persirengimo kabinos, sūpynės, vaikų žaidimo aikštelės, šiukšliadėžės.
Reivyčių seniūnas Jonas Repšys sakė, kad prieš porą metų į Visuomenės sveikatos centrą vežė maudyklos vandenį ištirti. Aplink nesą taršos šaltinių, tad žmonės gali būti ramūs dėl vandens kokybės. Anot jo, kas dvi savaites tirti vandenį esąs tik pinigų švaistymas.
Sedos seniūnas Stasys Keleris taip pat be baimės maudosi Sedos ežere.
„Daugiau informacijos niekada nepamaišytų“, – apie galimybę tirti vandenį teigė pašnekovas.
I. Macijauskienė sutinka su seniūnais: pastaruoju metu vandens telkinių vanduo švaresnis. Nebėra stambių, netvarkingų gyvulių fermų, žemdirbiai vis mažiau naudoja chemikalų. Mažeikių paplūdimio ir Plinkšių ežero vandens rodikliai jau daugelį metų atitinka maudyklų higienos normos reikalavimus. Ypač geras yra Plinkšių ežero vanduo.
Visuomenės sveikatos centras nustatė, kad maudytis tinkamas ir šiemet pirmą kartą tirtas Ventos upės maudyklos vanduo Viešniuose bei tvenkinių Mažeikiuose vanduo.
REIKALAVIMAI PAPLŪDIMIAMS
Paplūdimiams keliami specialūs reikalavimai – turi būti papilta smėlio ir įrengta tam tikra infrastruktūra: persirengimo kabinos, tualetai, šiukšliadėžės, pastatyti ženklai.
Anot I. Macijauskienės, pasirūpinti vandens maudyklomis turėtų seniūnai tų teritorijų, kuriose tos maudyklos yra. Ji stebėjosi, kad netvarkoma mažeikiškių pamėgta maudykla prie tvenkinių. Ten nėra ne tik persirengimo kabinos, bet ir šiukšliadėžių.
Atostogaujantį Mažeikių miesto seniūną Petrą Užkurą pavaduojanti Irena Eičinienė paaiškino, kad šiukšliadėžes statyti prie tvenkinių netikslinga – jos ilgai neišbūtų. Ji patikino, kad teritoriją prižiūrintys viešuosius darbus dirbantys žmonės kasdien surenka šiukšles.
Anot I. Eičinienės, miesto seniūnas yra kalbėjęs apie tai, kad reikėtų prie tvenkinių įrengti paplūdimį. „Ten tvarkoma poilsio zona. Turėtų būti įrengta ir maudykla“, – samprotavo pašnekovė, tačiau į klausimą, kada, atsakyti negalėjo.
BANDYS ĮTIKINTI MINISTRĄ
Ne tik poilsio zonai prie miesto tvenkinių, bet ir kitoms poilsiavietėms įrengti bei sutvarkyti naudojamos Aplinkos apsaugos specialiosios programos lėšos. Rajono biudžete trūkstant pinigų, ši programa išsprendžia nemažai problemų. Pernai iš programos 74 tūkst. litų buvo skirta poilsiavietėms sutvarkyti ir 91 tūkst. litų – naujoms įrengti.
Programos lėšos naudojamos ir paplūdimiams tvarkyti. Savivaldybės aplinkos apsaugos, asmens ir visuomenės sveikatos skyriaus vedėjas Zigmantas Kristutis teigė, kad Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos sąmatoje šiemet nėra numatyta lėšų maudyklai prie tvenkinių įrengti.
„Yra parengtas poilsio zonos projektas, jį numatyta įgyvendinti etapais. Galbūt šiame projekte yra numatytas ir paplūdimio įrengimas“, – svarstė naujojo Savivaldybės skyriaus vedėjas.
Z. Kristutis prasitarė, kad kai kuriuos planuotus darbus gali sutrukdyti neseniai gautas aplinkos apsaugos ministro raštas. Jame nurodoma, kad Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas draudžiama naudoti poilsiavietėms. „Bandysime ministrą įtikinti, kad tai susiję su žmonių sveikata“, – optimistiškai nusiteikęs vedėjas.
KLIŪTIS ĮREGISTRUOTI –
PINIGAI
Reivyčių seniūnas J. Repšys sakė domėjęsis, kaip būtų galima įteisinti paplūdimį.
„Tai reikalinga ne dėl vandens tyrimų. Toks įteisinimas būtinas norint rašyti projektus dėl Europos Sąjungos paramos“, – paaiškino seniūnas, pridūręs, kad problemos atlikti teisinę registraciją kyla dėl pinigų.
Savivaldybės turto valdymo skyriaus vedėjas Juozas Sperauskas suabejojo, ar rajone yra bent vienas įteisintas paplūdimys.
„Teisinę registraciją tvarkome tada, kai turime aktą, kad objektas pripažintas tinkamu naudoti. Dėl paplūdimių tokių dokumentų nesu matęs“, – prisipažino pašnekovas ir pridūrė, kad tikroji situacija paaiškėtų tada, jeigu būtų nutarta paplūdimius ar poilsiavietes privatizuoti.
Anot J. Sperausko, yra ir didesnių problemų nei paplūdimių įteisinimas. Teisinės registracijos dokumentų neturi kai kurios mokyklos, lopšeliai-darželiai.
