ELTOS nuotrauka
Lietuvos bankui pateiktų vartojimo kreditų davėjų (ne kredito įstaigų) ataskaitų duomenimis, 2014 m. palyginti su 2013 m., vartojimo kreditų, kai mokėjimas buvo pradelstas ilgiau kaip 60 dienų iš eilės, skaičius išaugo 8 proc. ir siekė 180 tūkst.
Tendencijos kelia susirūpinimą
Tokie kreditai sudarė beveik ketvirtadalį visų vartojimo kreditų (23 proc.), o suma padidėjo beveik 9 proc. ir sudarė 91 mln. Eur (315 mln. Lt).
„Pradelstų įsiskolinimų suma ir skaičius nebeauga taip sparčiai kaip 2013 m., tačiau bendros tendencijos vis dar kelia susirūpinimą: vėluojama sumokėti už kas ketvirtą vartojimo kreditą. Be to, gyventojai praėjusiais metais vis dažniau rinkosi didesnius nei 290 eurų (1 000 Lt) vartojimo kreditus. Tačiau jei toks kreditas paimtas neįvertinus savo finansinių galimybių, be abejo, jį grąžinti kur kas sunkiau nei mažesnės vertės kreditą“, – sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.
Išaugo beveik trečdaliu
Didelis ir šioje rinkoje Lietuvos banko, kaip priežiūros institucijos, fiksuojamas pažeidimų skaičius. 2014 m. iš viso nustatyta 50 pažeidimų, 11 kartų vartojimo kredito davėjams buvo pritaikytos poveikio priemonės.
Dažniausi pažeidimai susiję su netinkamai atliktu vartojimo kredito gavėjo mokumo vertinimu ir atsakingojo skolinimo principų nesilaikymu, Vartojimo kredito įstatymo neatitinkančio netesybų dydžio skaičiavimu ir taikymu, teisės aktų reikalavimų neatitinkančia reklama.
2014 m., palyginti su 2013 m., ilgiau nei 60 dienų pradelstų didesnių nei 290 eurų kreditų skaičius išaugo beveik trečdaliu (30 proc.), o suma padidėjo 19 proc. – iki 60 mln. Eur (208 mln. Lt). Pratęstų kreditų suma metų pabaigoje siekė 24 mln. Eur (82 mln. Lt).
Pradelsti ir pratęsti kreditai kartu sudaro daugiau nei pusę bendro šios rūšies kreditų likučio, jis gruodžio 31 d. sudarė 162 mln. Eur (558 mln. Lt).
Kredito rinka auga
Populiarėjantys didesnių sumų kreditai lemia vartojimo kredito rinkos tolesnį augimą. Per 2014 m. vartojimo kredito davėjai suteikė 1 139,95 tūkst. kreditų, t. y. 2 proc. mažiau nei 2013 m., tačiau išmokėtų kreditų suma padidėjo 8 proc. ir sudarė 358 mln. Eur (1 235 mln. Lt). Didesnių nei 290 Eur vartojimo kreditų 2014 m. suteikta 13 proc. daugiau nei 2013 m., o suteiktų kreditų suma šoktelėjo 28 proc. – iki 142 mln. Eur (490 mln. Lt).
Mažųjų vartojimo kreditų (iki 290 Eur) 2014 m. suteikta beveik dešimtadaliu mažiau nei 2013 m. – 706 tūkst. Paskolinta suma sumažėjo taip pat dešimtadaliu – iki 78 mln. Tačiau gyventojai labiausiai vėlavo mokėti įmokas būtent už šios rūšies vartojimo kreditus. Tokių, daugiau nei 60 dienų pradelstų, paskolų skaičius, palyginti su 2013 m., padidėjo 11 proc. ir siekė 91 tūkst. Šiek tiek – nuo 37 iki 31 proc. – sumažėjo pratęstų paskolų dalis (nuo likusios grąžinti mažųjų kreditų sumos).
Siūlo riboti galimybę skolintis
Gyventojams paskolinta bendra vartojimo kreditų suma pagal visas vartojimo kredito rūšis 2014 m. pabaigoje siekė 339 mln. Eur (1,17 mlrd. Lt).
Pirmą kartą kreditai pagal didesnių nei 290 Eur vartojimo kreditų sutartis (162 mln. Eur) aplenkė vartojimo kreditus, suteiktus pagal susietojo vartojimo (lizingo) sutartis (144 mln. Eur).
Lietuvos bankas dar 2013 m. spalio mėn. Finansų ministerijai pateikė kompleksinius pasiūlymus keisti Vartojimo kredito įstatymą.
Siūloma mažinti bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, riboti asmenų galimybę vartojimo kredito sutartį sudaryti neapgalvotai, įpareigoti vartojimo kredito davėjus tikrinti visą iš klientų gautą informaciją, numatyti papildomus reklamos reikalavimus, proporcingas baudas už įstatymo pažeidimus.
