Veiklos prioritetai: keliai, socialinė pagalba ir šventės

Rubrikoje „Seniūnai ir seniūnaičiai“ į „Santarvės“ klausimus apie svarbiausius nuveiktus darbus, apie tai, ko įgyvendinti nepasisekė, ką planuoja ir jau daro šiais metais, atsako Sedos seniūnijos ir 10 seniūnaitijų vadovai.

Audronė DIPŠEVIČIENĖ,
Sedos seniūnė:
– Seniūnija plotu nusileidžia kai kurioms seniūnijoms, bet turime net dešimt seniūnaitijų: tris mieste ir septynias kaimuose. Seniūnaičiais išrinkti tie žmonės, kurie geriausiai žino kaimynų džiaugsmus bei bėdas, yra iniciatyvūs, noriai bendrauja.

Kalbant apie praėjusių metų veiklas apskritai, daugiausia dėmesio tenka skirti kelių būklei, nes ji kai kur labai prasta. Kitas veiklos prioritetas – socialinė pagalba gyventojams. Seniūnija nejaunėja, o senjorams mūsų pagalbos prireikia įvairiais klausimais – ir dėl pakelių nušienavimo, medžių genėjimo, klausimų, susijusių su nuosavybe, išsprendimo ir t. t.

Pernai įgyvendintas vienas didžiausių projektų per mano seniūnavimo laiką – užbaigėme dar 2021 m. pradėtos Vadagių kaimo Varduvos gatvės asfaltavimą. Šių darbų vertė – beveik 300 tūkst. eurų. Dalį reikiamos sumos projektui skyrė Savivaldybė. Be to, kai kurie šios gatvės gyventojai prisijungė prie centralizuotos nuotekų sistemos.

Sedos bendruomenė su pirmininke Vilma Neliubšiene, seniūnaitėmis ir kitais bendruomenės nariais parengė vaikų žaidimų aikštelės miesto centre įrengimo projektą, nes buvusią teko išmontuoti, ji neatitiko saugumo reikalavimų. Taip pat Sedos sporto komplekse, įgyvendinant projektą iš Savivaldybės administracijos lėšų, pastatyti lauko sporto įrengimai, pakeista brokuota krepšinio aikštelės danga. Ši miesto dalis šiltuoju metų laiku yra jaunimo poilsio traukos centras.

Turime ir kitą poilsio zoną – Sedos ežerą. Jo pakrantės labai apaugusios, ypač pliažo, todėl žmonės pageidavo pliažą išvalyti, atvežti smėlio. Tai padaryti mums pavyko panaudojant iš aplinkos apsaugos ir sveikatos programos gautas lėšas. Žalienų atliekas išvežė ir smėlį neatlygintinai paskleidė ūkininkai. Šiais metais panašius darbus esame nusimatę ir prie Kalnijų tvenkinio.

Be bendruomenės ir seniūnaičių aktyvaus dalyvavimo, be jų prisidėjimo prie organizacinių reikalų, nebūtų šaunių renginių tiek mieste, tiek kaimuose.
Spręstinų problemų niekada netrūksta, tačiau tikiu, kad kartu dirbdami galime ir toliau gražinti savo miestą ir kaimus, padėti gyventojams spręsti jų problemas, džiaugtis bendrais laimėjimais.

Rima DANILEVIČIENĖ,
Pietų seniūnaitijos vadovė: 
– Seniūnaitė esu nuo 2015-ųjų. Žmonės mane rinko gal ir dėl to, kad mano pagrindinė darbovietė – Mažeikių kredito unijos Sedos skyrius – yra miesto centre. Sediškiams nesunku su manimi susisiekti. Manau, savo pareigas atlieku pakankamai gerai.

Praėjusį rudenį bendromis seniūnijos, bendruomenės ir gyventojų jėgomis pavyko sutvarkyti miesto kapines: sugrėbėme lapus, apravėjome apie paminklus ir kryžių. Seniūnijos darbuotojų dėka buvo apgenėti medžiai. Seniūnijos darbuotojai prie Varduvos upės užtvankos išvalė nemažą plotą nuo uosių atžalų.

Liko neįgyvendinti du pagrindiniai darbai. Kadangi nebuvo skirta lėšų, liko neatnaujinta Pergalės gatvės kelio danga ir neįrengti šaligatviai. Nesant galimybės įrengti šios gatvės šaligatvių, seniūnė pasiūlė ant atnaujintos dangos punktyrine linija atskirti pėsčiųjų zoną.

Kol kas svajonėse liko ir pėsčiųjų tilto remontas prie Sedos malūno.
Prie sėkmingiausių veiklų galėčiau priskirti pavasarinę švarinimosi talką.
Norėtųsi (ir visada to tikiuosi!), kad visi žmonės savanoriškai prisidėtų prie miesto tvarkymo ir gražinimo.

Gražina LUKŠIENĖ,
Rytų seniūnaitijos vadovė:
– Išrinkta seniūnaite nuo 2019-ųjų. Nesu iš tų aktyviųjų seniūnaičių. Labiau esu ta „laukiančioji“, jei taip galima pavadinti. Laukiu, kad kreiptųsi į mane. Kai kreipiasi, džiugu, kad galiu greitai susisiekti su seniūne ir išspręsti iškilusią problemą. Manau, kad seniūnaitis nėra didelių problemų sprendėjas, nes tam reikalingi kiti atsakingi darbuotojai. Nors ir pastarieji ne visada gali padėti.

Daug metų sediškiams akis bado ir grėsmę kelia apleisti privatūs pastatai. Ežero bei Dariaus ir Girėno gatvėse tokių apleistų negyvenamų pastatų yra net keturi. Su jų savininkais sunku rasti bendrą kalbą. O individualiose valdose seniūnijos paskirti žmonės nieko negali daryti. Tuo labiau kad erdvėms prižiūrėti ir taip juntamas darbo jėgos trūkumas.

Pagal galimybes stengiuosi prisidėti prie įvairių veiklų, organizuojamų renginių. Tokių kaip „Velykinis margutis“, „Floristinė kompozicija“. Dalyvauju Mažeikių Žolinės šventėje, pateikiu kūrybinių idėjų „Sedos jurgino“ šventei. Dirbančiam žmogui nepakanka laiko kokiai nors didesnei veiklai. Bet, nepaisant nieko, norėtųsi gyventojų aktyvesnio bendravimo, pastebėjimų, pasiūlymų, nuomonių išsakymo.
Didžiausia praėjusių metų sėkmė – viešosios erdvės papuošimas – mano margintas kiaušinis rajone buvo pripažintas originaliausiu.

Aušra MITKIENĖ,
Šiaurės seniūnaitijos vadovė:
– Seniūnaitė esu nuo 2019-ųjų vasaros. Manau, esu aktyvi ir man patikėtas pareigas atlieku gerai.

Praeitais metais, kaip ir ankstesniais, padėjau ruošiantis įvairiems miesto renginiams ir šventėms. Dalyvauju rengiamose akcijose. Dažniausiai dalyvauju veiklose, kuriose reikia gaminti maistą. Tai būna Užgavėnės, „Sedos jurgino“ šventė. Maistą gaminu ir Kalėdų eglės puošėjams – tuomet rengiame didelę talką.

Vienas iš naujesnių darbų – kreipimasis į seniūniją dėl tilto Gadono gatvėje remonto. Kol kas tilto per Varduvą remontas nevyksta, nes trūksta lėšų.

Roma JABLONSKIENĖ,
Renavo seniūnaitijos vadovė:
– Seniūnaitė esu nuo 2012 metų. Nelengva pasakyti, kodėl būtent mane išrinko. Man pačiai sunku save įvertinti, juk esi tik tarpininkas tarp seniūnijos ir kaimo žmonių. Per šį laikotarpį buvo visokių situacijų, bet visada stengiuosi, kiek leidžia galimybės, žmonėms padėti.

Kaip vieną iš sėkmingesnių praėjusių metų veiklų noriu paminėti paramą ukrainiečiams. Ir kartu pasidžiaugti savo kaimo žmonėmis, jie yra itin geranoriški, draugiški, atjaučiantys, nuoširdūs.

Buvusioje mokykloje apsigyvenusioms ukrainiečių šeimoms daug ko trūko. Paprašyti padėti mūsų žmonės pagelbėjo kiek kas galėjo. Ir ne tik čia gyvenantys, bet ir išvykusieji gyventi kitur. Surinkome pirmos būtinybės daiktų, maisto produktų. Ukrainiečių vaikus pakvietėme dalyvauti mūsų kasmet organizuojamoje Atvelykio šventėje. Visi drauge ridenome margučius, vaišinomės saldumynais. Kartu dalyvavome Renavo dvaro sodybos organizuojamoje Žibučių šventėje, drauge virėme ukrainietiškus barščius, kepėme česnakines bandeles. Nors dabar viena iš šeimų apsigyveno Sedoje, bet iki šiol bendraujame.

Man pradėjus dirbti, svarbiausias klausimas buvo kaimų kelių būklė. Ačiū visiems padėjusiems, rinkusiems parašus, dalyvavusiems susirinkimuose, vykusiems į seniūniją ir Savivaldybę. Ačiū seniūnei A. Dipševičienei, aktyviems kaimo žmonėms, kad pagaliau po kelerių metų itin aktyvios kovos turime kaime išasfaltuotą Varduvos gatvę.
Tik norėtųsi kaip nors dar tą likusį galiuką Gaurelių gatvės išasfaltuoti. Asfalto laukia ir kitos kaimo gatvės. Tikiuosi, kad tuos planus pavyks įgyvendinti.

Vasarą kaimas atgyja, šurmuliuoja buvusios mokyklos pastate įsikūrusios stovyklos jaunimas. Esame dėkingi stovyklos vadovei Jūratei Gineitienei, kuri kiekvienais metais suteikia galimybę nemokamai stovyklauti keliems mūsų kaimo vaikams.
Darbus planuojame tokius, kokius galime „pakelti“ finansiškai arba, jei žinome, kad rasime rėmėjų. Džiaugiamės, kad kaime dar turime biblioteką, medicinos punktą, puikią bendruomenės slaugytoją Iloną Beištarienę, kurios pagalbos dažnai prireikia ir jaunam, ir senam.

Pramogoms – Renavo dvaro rūmai, kuriuose vyksta daugybė įvairių renginių ir parodų.
Aš manau, kad kiekvieną – nors ir mažytę – veiklą, būtina laikyti sėkminga. Jokių nuopelnų sau nepriskiriu. Esu nuoširdžiai dėkinga visiems mūsų kaimo žmonėms. Kartu dirbame, kuriame, juokiamės, verkiame.
Džiaukimės tuo, jog esame laisvi, kad galime ramiai miegoti, dirbti, mokytis, kad nereikia viską palikus ir pasiėmus tik brangiausius žmones bėgti į nežinomybę.

Judita KAČERAUSKIENĖ,
Užežerės seniūnaitijos vadovė:
– Nuo 2019-ųjų vasaros pradžios esu išrinkta seniūnaite. Rinkimuose buvome keturios pretendentės. Manau, mane pasirinko dėl aktyvumo.
Pernai sprendėme problemą dėl Tiesiosios gatvės vandens sankaupų. Gyventojų dėka buvo įrengta perlaida.

Įvairiais klausimais tenka kreiptis į seniūnę, tačiau ir patys gyventojai nesėdi sudėję rankų. Tiesiojoje gatvėje didelio medžio šakos rėmėsi į elektros laidus. Problemą vėl išsprendė patys gyventojai. Buvo iškeltas klausimas dėl ne vietoje pastatyto kelio ženklo. Problema pašalinta. Kaip seniūnaitė padedu įvairių talkų ir švenčių metu.

Didžiausias praėjusių metų džiaugsmas – tai, kad Tiesioji gatvė pagaliau tvarkinga, asfaltuota ir sausa. Liūdnoka, kai žmonės negali jaustis saugūs. Užežerės kaime yra sodyba, kurioje gyvena jaunas žmogus, joje renkasi įvairaus plauko žmonės. Kaimynams nesaugu. Yra buvę ir nemalonių atvejų. Tikėsimės seniūnijos pagalbos, kad ši problema taptų praeitimi.

Renata VINDAŠIENĖ,
Dvaro seniūnaitijos vadovė:
– Seniūnaitė esu nuo 2016-ųjų, antrai kadencijai išrinkta nuo 2019 m. Dvaro seniūnaitija susieta su kaimynystėje gyvenančiais Dingailų, Renavo, Butikių, Grūstės kaimų gyventojais. Kaimai senstantys, jaunų šeimų mažai. Žmonių reikalai man rūpi nepaisant to, ar aš seniūnaitė, ar ne. Tas vardas tik kažkiek labiau įpareigoja.

Pagalvoju, kad seniūnaite mane rinko gal dėl to, jog turiu drąsos, esu aktyvi, labiau matoma. Suprantu, kad visada galima dirbti geriau, tobuliau ir daugiau. Svarbiausia yra bendravimas su žmonėmis. Visus rimtus renginius įgyvendina ir organizuoja Renavo dvaro sodyba, bet prie renginių prisideda seniūnaitijos gyventojai. Projektų nerašau. Šį darbą kompetentingai atlieka seniūnija. Dalyvauju organizuojamuose susirinkimuose, mokymuose, seminaruose. Organizuoti darbai: kaimo gatvių apšvietimo, vandentiekio vandens nugeležinimo, autobusų stotelės paviljono įrengimo, viešųjų erdvių tvarkymo. Jokių nuopelnų sau nepriskiriu, tai – bendras visų seniūnaitijos žmonių darbas. Problema išlieka kaimo duobėti keliai, perlaidos.

Linkiu visiems bendravimo ir bendradarbiavimo. Esu nuoširdžiai dėkinga visiems seniūnaitijos žmonėms už sėkmingą problemų sprendimą, aplinkos kūrimą bei prisidėjimą prie bendrų darbų.

Ričardas ZOZA,
Kalnijų seniūnaitijos vadovas:
– Kalnijų seniūnaičiu esu išrinktas nuo 2019 metų birželio, kadencija baigsis šią liepą.
Kodėl išrinko mane, nežinau, turbūt, kad niekas nenori prisiimti papildomos naštos ir pareigos. Kadangi dirbu seniūnijoje, žinau visas gyventojų problemas, todėl ir sutikau, kažkas turi atstovauti savo krašto gyventojams.

Nedaug kas žino, kad seniūnaičiai dirba visuomeniniais pagrindais, gaudami 20 eurų kompensaciją degalams arba telefono pokalbiams apmokėti per mėnesį. Manau, tai yra nenormalu. Todėl niekas nenori kandidatuoti į šias pareigas, nes spręstinų problemų visada yra daug. Be to, daugelis mūsų esame dirbantys žmonės, turime ir kitų visuomeninių pareigų, todėl dar mažiau savo laiko galime skirti šeimai, mėgstamai veiklai.
O kaip atliekame savo pareigas, sprendžia seniūnaitijos gyventojai. Kol kas per beveik trejus metus man neteko išgirsti priekaištų ar nusiskundimų.

Stengiamės puošti seniūnaitijos viešąsias erdves, Kalnijų tvenkinio pakrantes, tvarkyti aplinką. Problemų daug – bloga kaimų ir viešųjų kelių, žvyrkelių danga, nėra Kalnijų ir Tiškų kaimuose centralizuotų nuotekų trasų. Taip pat norėtųsi, kad gatvių apšvietimas tamsiuoju paros metu būtų įjungtas ne taip trumpai. Tenka spręsti gyventojams iškylančias problemas dėl mišrių, pavojingų, statybinių ir kitų atliekų išvežimo.

Bet yra ir kuo pasidžiaugti – pernai Sedos seniūnijos seniūnės ir bendrovės „Mažeikių vandenys“ pagalba ir pastangomis pavyko įgyvendinti projektą dėl geriamo vandens trasų nutiesimo Kalnijų kaimo Beržupio gatvėje – tiems gyventojams, kurie neturėjo galimybės naudotis kokybišku vandeniu. Taip pat norėtume prikelti naujam gyvenimui Kalnijų tvenkinio poilsio zoną – įrengti maudyklę, pastatyti pontoninį tiltą, pavėsinę. Ten mūsų seniūnaitijos gyventojai ir svečiai galėtų turiningai leisti laiką, pailsėti. Taip pat turėtume kur susitikti, pabendrauti, atšvęsti šventes.

Ko tikiuosi ateityje?.. Norėčiau, kad gyventojai būtų aktyvesni, siūlytų savo sumanymus, išsakytų norus, kad daugiau jaunimo dalyvautų veiklose ir, aišku, kad kuo daugiau seniūnaitijos gyventojų dalyvautų seniūnaičio rinkimuose. Ir ne tik. Tikiuosi gyventojų aktyvumo tiek pateikiant savo darbų viziją, tiek numatant bendrus darbus ateičiai.

Rima BAUŽIENĖ,
Pagardės seniūnaitijos vadovė:
– Pagardės seniūnaitė esu jau trečią kadenciją. Man patikėti Uikių, Domėnų, Pagardės kaimai. Šiuose kaimuose daug pagyvenusių žmonių, kurie yra draugiški, nuoširdūs ir padeda vienas kitam.

Noriu pasidžiaugti Uikių kapinaičių bei mūsų kaimo sergėtojo – Dievo skulptūros (autorius Antanas Murauskas) priežiūra. Kapinaites nuolat tvarko ir skulptūrą prižiūri „Vilos Dubgiris“ darbuotojai. O mes gyventojams žiemą padėjome išspręsti kelių valymo problemas.
Labai džiaugiuosi galėdama padėti įvairiais gyvenimiškais klausimais, kurių viešai neįvardysiu. Taigi, čionykščiai žmonės man visada gali skambinti, prašyti pagalbos.

Rima DAUGĖLIENĖ,
Dagių seniūnaitijos vadovė:
Seniūnaitė esu antrą kadenciją. Pareigas atlikti, manau, sekasi neblogai, nors laisvo laiko nuo tiesioginio darbo nedaug ir lieka. Turime energingą, veiklią, bendruomenės reikalams atsidavusią jos pirmininkę Reginą Mineikienę, kuri visa veikla užsiima, o aš kiek galėdama prisidedu.

Man atrodo, kad seniūnaite mane išrinko todėl, kad esu vietinė, visiems pažįstama, bendraujanti.
Dagių bendruomenė yra įsikūrusi senose mokyklos patalpose. Tad patalpas kaskart reikia paremontuoti. Su bendruomenės žmonių pagalba apšiltinome patalpų sieną, prie bendruomenės namų esančiai lauko pavėsinei pakeitėme stogą, nes senas buvo prakiuręs.

Planavome viename bendruomenės namų kambaryje pakeisti grindis. Medžiagų įsigijome, bet dėl laiko stokos darbų nepavyko įgyvendinti. Tad šiemet kviesimės vyrus į talką.
Opi problema dėl kelio Dagiai–Žadeikiai. Kelias – vienos duobės. Vairuotojų siaubas! O važiuojančių žmonių šiuo keliu labai daug. Suprantu, jo remontas – ne mūsų kompetencijoje, galime tik vis priminti valdžiai.

Kaip sėkmingiausią praėjusių metų veiklą paminėčiau Žolinės šventę. Nors žmonės užsiėmę darbais, bet norisi ir susieiti krūvon, atsipūsti po darbų, pabendrauti, pasiklausyti gyvos muzikos. Suorganizavome gyventojams adventinį vakarą. Buvo atvykę svečiai – Žemaičių teatras ,,Paveiziek i veidruodį“ iš Skuodo kultūros centro, pasirodymas visiems labai patiko. Prieš Kalėdas Dagių kaimo centre papuošiame eglę, mažuosius vaikučius aplanko Kalėdų senelis su Snieguole, apdovanodamas saldžiomis dovanėlėmis.
Iš tų, kurie mane išrinko seniūnaite, norėčiau, kad būtų aktyvesni, gausiau susirinktų į organizuojamas šventes. Paprašius pagalbos žmonės tikrai neatsisako padėti, bet norėtųsi, kad ir patys rodytų daugiau iniciatyvos.

Vita DOMARKIENĖ,
Nausodės seniūnaitijos vadovė:
– Seniūnaite esu nuo 2009 metų. Pareigas atlikti sekasi gerai. Išrinko mane, manau, dėl aktyvumo.
Per 2022 metus nuveikta daug darbų. Yra jų jau ir kasmetinių, tradicinių: Kalėdų eglės papuošimo ir nupuošimo organizavimas; Velykinio kiaušinio darymas ir atgabenimas į parką (jo svoris gan didelis, apie 500 kilogramų); pagalba įvairių švenčių ir renginių organizavimui; žiedinės sankryžos apsodinimo, priežiūros darbai.

Vieną iš praėjusių metų sėkmingiausių veiklų paminėčiau akcijos metu „Darom“ pėsčiųjų tako, esančio šalia kelio Seda–Židikai, sutvarkymą. Talkos metu, sutelkus seniūnaitijos gyventojus, nuvalyta nuo tako apaugusi žolė. Takas pasidarė platus ir juo galima patogiau vaikščioti, patogiau jį valyti nuo sniego. Seniūnaitijos žmonės patogiau ir saugiau gali pasiekti Sedos miestą.

Yra poreikis išasfaltuoti Šiaurės gatvę, įrengti perlaidą kelyje į Nausodę nuo kelio Seda–Židikai. Kol kas darbai neatlikti dėl lėšų trūkumo.
O iš mane rinkusių žmonių tenoriu vienintelio: būkite aktyvesni.
Kalbėjosi Kristina JUSTAUDIENĖ
Nuotr. iš asmeninių archyvų