Šeimos, kurios turi šunį, vis dažniau susidomi vejos robotais – tyliais, savarankiškais įrenginiais, galinčiais išlaikyti veją tvarkingą be žmogaus pastangų. Tačiau kartu su idėja kyla ir natūrali abejonė: ar robotas nesugadins draugystės su augintiniu? Ar šuo nebijos jo? Gal net puls ar sužeis pats save? Tai aktualūs klausimai į kuriuos verta atsakyti dar prieš įsigyjant robotą.
Apie šių dviejų, iš pirmo žvilgsnio nesuderinamų, gyventojų santykį pasakoja veterinarijos gydytojas Tomas Žiogas ir vejos robotų montavimo specialistas Julius Paulauskas, kurie kartu sprendė ne vieną situaciją, kai robotas ir šuo turėjo išmokti sugyventi.
Robotas kelia mažiau triukšmo nei dulkių siurblys
Vejos robotai yra ypač tylūs – dažniausiai jų skleidžiamas garsas siekia vos 60–70 dB, tai prilygsta normaliam pokalbio garsui. Dėl to dauguma šunų į robotą reaguoja ne kaip į grėsmę, o kaip į naują, įdomų objektą.
„Šunys labai jautrūs garsui. Jei robotas būtų garsus ir triukšmingas – reakcija būtų kita. Bet kadangi jis tylus – dažniausiai iš pradžių šuo tiesiog stebi arba seka paskui, o vėliau – ignoruoja“, – sako veterinaras Tomas Žiogas.
Agresija ar smalsumas? Tai priklauso nuo šuns temperamento
Draugiški, ramūs šunys paprastai robotą priima be streso – jiems tai kaip lėtas, nelabai įdomus keistuolis. Tačiau aktyvesni ar sarginiai šunys gali bandyti vytis, loti, net užpulti. Tai ypač pastebima pirmomis dienomis.
„Buvo atvejis, kai vokiečių aviganis bandė grybšnoti roboto galą. Pora dienų – ir nusibodo. Pamatė, kad robotas nei bėga, nei reaguoja – neįdomus. Bet jei gyvūnas labai jaunas ar neramus – verta pradžioje juos atskirti“, – pasakoja Julius.
Ar robotas gali sužeisti šunį? Praktiškai ne
Modernūs vejos robotai turi jutiklius, kurie reaguoja į kliūtis. Vos prisilietę prie ko nors – jie sustoja ir dažnai pakeičia kryptį. Be to, peiliukai yra paslėpti po apsauginiu skydeliu ir automatiškai sustabdomi, jei robotas pakeliamas ar apverčiamas. „Jeigu robotas įvažiuoja į šunį – sustoja. Peiliai net nesiekia paviršiaus, nebent šuo bandytų specialiai kišti leteną. Bet net ir tada – dauguma modelių sustabdytų sistemą. Rizika – minimali, ypač su vidutinio ar aukštesnio lygio robotais“, – patvirtina Julius Paulauskas.
O jei šuo palieka „dovanų“ pievoje?
Tai – mažiau aptariamas, bet labai praktiškas klausimas. Jei šuo laisvai vaikšto sode ir tuštinasi ant vejos, o robotas tuo metu dirba – gali paskleisti išmatas po visą veją. Ypač jei jos šviežios. „Tai ne roboto problema – tai tvarkos klausimas. Geriausia – robotą nustatyti dirbti ryte arba vakare, o šunį vedžioti kitu metu. Kai šeima turi aiškią rutiną, tokios situacijos nekyla“, – sako veterinaras Tomas.
Kai kurie šeimininkai net įveda „draudžiamą zoną“ – roboto ribiniame laide pažymi teritoriją, kur šuo dažniausiai lankosi ir robotas ten tiesiog nevažiuoja.
Psichologinis aspektas – ar robotas kelia stresą?
Pasak Tomo, dauguma šunų prisitaiko prie roboto per kelias dienas, jei tik pirmasis susitikimas nebūna traumuojantis. Svarbu neskubinti pažinties – leisti šuniui iš tolo stebėti, palaipsniui priprasti. „Kai robotas tampa vejos dalimi – jis nekelia emocijų. Dažniausiai šuo į jį žiūri taip, kaip į sodo baldą – nei draugas, nei priešas“, – šypsosi veterinaras.
Ką daryti, jei vis dėlto šuo nemėgsta roboto?
Jei šuo aktyviai puola, laužo ar net bando graužti robotą – pirmiausia verta apriboti jų susidūrimus. Vienas sprendimas – robotas dirba dieną, šuo lauke vakare. Kitas – padėti susidraugauti palaipsniui: leisti būti kartu, bet su priežiūra, su pagyrimu, kai šuo elgiasi ramiai.
Kai kuriais atvejais padeda paprasti kvapai ar purškalai, kurie šuniui signalizuoja, kad tam tikra zona nėra jo teritorija.
Daugeliu atvejų vejos robotas ir šuo netrukdo vienas kitam. Jei robotas yra kokybiškas, saugus ir tinkamai sureguliuotas, o šuo nepatiria streso – jie gali dalintis ta pačia erdve be problemų. Kaip ir su bet kuo – svarbiausia pradžia: kantrybė, laipsniškas supažindinimas ir savininko dėmesys.
„Geriausias ženklas, kad viskas gerai – kai šuo guli saugiai ant žolės, o robotas ramiai pravažiuoja pro šalį. Tokia simbiozė kieme yra visiškai įmanoma“, – apibendrina Tomas Žiogas.
