Velykos – gamtos ir dvasios atbudimo šventė

Jono STRAZDAUSKO nuotrauka

Rytoj švęsime Velykas, krikščioniškame tikėjime Kristaus prisikėlimą įprasminančią datą. Ši šventė apipinta įvairiais ritualais, papročiais, simbolika.
Kaip šiandien, būdami įvairių tradicijų apsuptyje, turėtume pasitikti Velykas ir kuo apskritai svarbi ši šventė, kalbėjomės su Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios klebonu kanauninku Zenonu Degučiu bei pedagoge Laimute Gelžiniene

Svarbus pasiruošimas

Krikščionys įvairiais apeiginiais veiksmais Velykoms ruoštis pradeda likus kiek daugiau nei mėnesiui iki šios pavasario šventės – visą gavėnios laikotarpį, trunkantį beveik septynias savaites. Bene svarbiausi veiksmai atliekami likus savaitei iki šv. Velykų, pradedant nuo Verbų sekmadienio. Didžiąja savaite vadinamu laikotarpiu minimi trys reikšmingiausi dalykai – Viešpaties Kristaus kančia, mirtis ir Prisikėlimo šventė.
Šiemet mažeikiškiams paminėti Didįjį penktadienį ir pagerbti kryžių – Kristaus kančios, mirties ir prisikėlimo simbolį – dvasininkai pasiūlė kiek neįprastai.
Penktadienio pavakarę į pamaldas susirinkusius tikinčiuosius kanauninkas Zenonas Degutis pakvietė į Didžiojo Penktadienio Kryžiaus kelio procesiją miesto gatvėmis
„Anksčiau visa tai buvo atliekama bažnyčios teritorijoje, o šiemet norėjosi į tai įtraukti visą miestą, jo žmones. Norisi sustiprinti pačią miesto idėją – esame bendruomenė, todėl siekiu, kad kiekvienas pajustų tą bendrystę. Mažeikiškiams gal tokia procesija atrodo naujas dalykas, tačiau pasaulyje ir kituose šalies miestuose tai jau tapo tradicija. Norėčiau, kad tai tradiciniu veiksmu taptų ir  Mažeikiuose“, – apie idėją Jėzaus Kristaus kančios kelią prisiminti žygiuojant miesto gatvėmis
kalbėjo dvasininkas.

Tradicijas kuriame patys

Mažeikių moksleivių namų folklorinio ansamblio „Kukutis“ vadovė Laimutė Gelžinienė, paklausta, kokių tradicijų turėtume laikytis per Velykas, sakė jog tai dažniausiai priklauso nuo šeimos.
Etninės kultūros tradicijas puoselėjanti moteris teigė, kad jai pačiai svarbiausias – kiaušinių marginimo procesas.
„Gražu yra, kai kiekvienas gali prisiliesti prie marginimo vašku. Mūsų raštai: lapeliai, gėlytės, paukščiukų pėdelės simbolizuoja pavasario pabudimą. Paukštis ir kiaušinis apskritai yra visko pradžių pradžia. Kai įprasmini kiekvieną ant kiaušinio vašku išmargintą simbolį, tada supranti, kad nuo paprasčiausio taško iki pasaulio medžio viskas yra surišta“, – sakė pedagogė.
Ji pabrėžė, kad svarbūs ir kiaušinių ridenimo, daužymo papročiai – tai siejama su žemės budinimu.
Teigdama, kad mūsų senoliai nieko nedarė be reikalo, kiekvienas jų veiksmas turėjo gilią prasmę, pašnekovė pastebėjo, jog dabar daug kas atliekama tiesiog intuityviai, pamėgdžiojant senas tradicijas.
Nepaisant vyraujančių nuostatų, L. Gelžinienė laikosi nuomonės, kad nors į šventes ir žvelgiama vartotojišku požiūriu, svarbu, kad „dūšioje“ dar lieka vietos pamatiniams veiksmams, kad tai nenugrimzta praeitin

Svarbiausi dvasiniai dalykai

Pašnekovai, pasitikdami pavasario atbudimo šventę, pabrėžė, kad ne papročiai ir ritualai svarbiausi švenčių metu, o tai, ką nešame savo širdyse, kaip elgiamės su aplinkiniais.
„Svarbiausias visiems turėtų būti žmogaus dėmesys žmogui, ir ne šiaip sau formalus, o apimantis dvasinį pasaulį. Kada į savo širdis įsileisime kitus, jie įsileis mus, o tada ir šventė bus smagesnė,ir patys geriau jausimės“, – kalbėjo Z. Degutis.
L. Gelžinienė pridūrė, kad jai Velykos – ypatinga šventė, atnešanti stebuklą gamtai ir žmonijai. Šį stebuklą atneša gamtos skambėjimas spalvomis, garsais, tad tą jausmą ji ir linkėjo išgyventi kiekvienam iš mūsų.
„Pavasaris yra visa ko prisikėlimas, tą akcentuoja ir Velykos. Sulaukus šios šventės visiems mažeikiškiams ir linkėčiau pavasario, ne tik to, kurį dovanoja gamta, bet ir sieloje“, – sakė kanauninkas Z. Degutis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto