Ventės rage – vandenų ir paukščių karalijoje

E. KAVALIAUSKO nuotr.

Į Ventės ragą vingiuoja ledo šalikelių sukaustytas kelias. Sakytum, pasaulio pakraštys, o iš tiesų – kelių sankirta. Palikęs automobilį gali keliauti toliau: važiuoti rogėmis, šliuožti slidėmis, čiuožti pačiūžomis ar kitokiu ledu judėti pritaikytu transportu. Anot ornitologo Vytauto Jusio, Ventės ragas  – lankomiausia Šilutės rajono vieta ir trečioji – po Palangos bei Neringos – Vakarų Lietuvoje.

E. KAVALIAUSKO nuotr.

Pasirinkta specialybė sutapo su pomėgiu

Ventės ragas vilioja ir paukščių gausa – jų čia pilna ištisus metus, o pavasarį ir rudenį paukščių migracijos taku vyksta ypač intensyvus judėjimas.
Per 30 metų ornitologu dirbantis Vytautas Jusys yra tarsi suaugęs su gamta, o apie paukščius galėtų pasakoti nesustodamas. Tuo geriausiai įsitikina ekskursijų Ventės rage dalyviai. Ekskursantams ornitologas pataria atvykti kuo anksčiau, nes paukščiukai ilgai nemiega – jie keliasi anksti, su saule. Žiedavimo įkarštis dažniausiai būna pirmoje dienos pusėje, todėl po pietų atvykusiems tenka nukabinti nosis išgirdus, kad tą dieną ornitologo rankose spurdėjo keli tūkstančiai paukščių.
Migracijos metu Ventės rago paukščių žiedavimo stotyje per dieną į tinklus žiedavimui pakliūva po 2-5 tūkstančius, rekordas – 6519 paukščių per dieną.
Kur ornitologas bebūtų, jį pasiveja gausūs gamtos bičiulių skambučiai, kiekvienas sulaukia profesionalaus jo atsako. Tiesa, vienas skambutis neseniai suglumino – paskambinusi Šilutės rajono gyventoja skundėsi, kad rūpesčių kelia gandralizdis, gandrai nuolat teršia aplinką, todėl norinti jį nugriauti…
Dažnai žmonės klausia, ar maitinti paukščius žiemą. Pradėjusiems maitinti ornitologas pataria to nepamiršti, nes paukščiai pripranta ir patys maisto nebeieško. Ornitologas pataria lesinti saulėgrąžomis, grūdų išvalomis, tinka balta duona, bet ne sūrus maistas. Pataria neišmesti pagedusių obuolių, geriau juos susmaigstyti ant krūmo šakų – paukščiai mielai juos lesa.
Pasirinkta specialybė sutapo su pomėgiu, todėl ornitologas darbo valandų neskaičiuoja. Išties to padaryti ir neįmanoma, juk paukščiui nepasakysi: „Neskrisk, nes šiandien sekmadienis…“

Ventės rago ornitologas Vytautas Jusys. E. KAVALIAUSKO nuotr.

Leidiniai apie paukščius

Žiemą V. Jusys daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio. Pernai sudarė ir išleido žinyną „Lietuvos paukščių rūšių sąrašas“, kuriame surašyti visi 375 Lietuvos paukščiai. Ornitologas paaiškina, kad Lietuvos paukščiais laikomi visi laukiniai paukščiai, kurie nors kartą buvo pastebėti mūsų krašte.
Nedidelio formato žinyną patogu nešiotis, čia pateikta ypač vertingos susistemintos informacijos apie Lietuvos paukščius lietuvių, lotynų, vokiečių ir anglų kalbomis. Prie kiekvienos rūšies nurodyta, kada paukštis Lietuvoje pastebėtas pirmą kartą, skliausteliuose – kiek kartų ir kiek stebėtojų jį užfiksavo.
Ornitologas V. Jusys sako, kad Ventės rago turistai nuolat klausia, kokia knyga galėtų padėti jiems atpažinti paukščius. Kaip tik šių metų vasaros pabaigoje jis galės rekomenduoti gausiai nuotraukomis iliustruotą albumą apie Lietuvos sparnuočius, kurį rengia kartu su kolega iš Klaipėdos jūrų muziejaus.
Pasak V. Jusio, paukščių rūšys jau aprašytos, kol kas renkamos nuotraukos, kurių reikia nemažai, mat planuojama knygoje kiekvienos rūšies paukštį iliustruoti keliomis fotografijomis. Taip geriausiai galima parodyti skirtumus: kaip atrodo kurios nors rūšies patinas, patelė, jauniklis, kaip paukštis atrodo tupintis ar skrendantis.
Pasirodo, nemažai sparnuočių turi žieminius ir vasarinius „rūbus“. Taigi, ornitologo darbas – ne vien žieduoti paukščius, daug laiko ir pastangų skiriama šviečiamajai veiklai. V. Jusys šmaikštauja, kad reikia ištaisyti kitų padarytas klaidas, mat jam teko skaityti pradinių klasių vadovėlyje apie paukščius, kur juodu ant balto parašyta, kad ant žieduojamo paukščio žiedo užrašomi žiedavimo vieta ir metai. Taip skleidžiama neteisinga informacija, nes ant paukščio kojelės žiede rašomas numeris ir vieta.

Kartais į Lietuvą užklysta Viduržemio jūros paukštis raudonakė devynbalsė. E. KAVALIAUSKO nuotr.

Pastebi ir itin retų paukščių

Pernai Ventės rage sužieduota 65 tūkst. sparnuočių – maždaug 4 kartus mažiau kai kurių rūšių paukščių nei įprastai, tačiau įdomiausia, kad pusė visų sužieduotųjų sudaro žmonių gerai pažįstamos didžiosios zylės – 33 tūkst. Toks reiškinys stebint paukščius Lietuvoje užfiksuotas pirmą kartą. Panašu, kad praėjusieji metai joms buvo ypač palankūs.
Pastebima ir itin retų mūsų krašte paukščių. Pernai Lietuvoje pastebėtas Viduržemio jūros paukštis raudonakė devynbalsė. Ornitologas šios rūšies patiną žiedavo liepos mėnesį, tikisi, kad paukštelis išskrido. Pirmą kartą raudonakė devynbalsė Lietuvoje pastebėta  2000-ųjų paskutinę metų dieną.
Ornitologas aiškina, kad nors paukščiai ir turi savo „kompasus“, tačiau pasitaiko, kad nuklysta, juos nubloškia uraganiniai vėjai. Taip Amerikos paukščių atsiduria Europoje. Sausio 25 d. Baltijos jūroje, 40 km nuo kranto, ties Palanga ornitologas kartu su kolegomis skaičiuodamas vandens paukščius pastebėjo sausumos paukštį – mažąjį apuoką. Stebėtina, kad naktinis sausumos paukštis dieną skrido virš vandens. Matyt, išskridęs iš Švedijos Lietuvos link nespėjo naktį pasiekti kranto. Ant vandens nutūpęs nebepakiltų, tad ir skrido naktinis paukštis dieną.
Jūroje matė gausybę ledinių ančių, nuodėgulių, baltaskruosčių berniklių, į Švedijos pusę skrido 15 gulbių giesmininkių būrys.

Paukščių gaudyklė Ventės rage. E. KAVALIAUSKO nuotr.

Žiemoja per 100 rūšių paukščiai

Lietuvoje žiemoja per 100 paukščių rūšių, sausio mėnesį stebėtojai užregistravo jų 110. Ši žiema neskubėjo ateiti, todėl dar sausio pradžioje buvo galima išvysti pempių būrelių, varnėnų, žąsų, daugiausia pilkųjų, o Kniaupo įlanka net juodavo nuo ančių. Dabar marias sukaustė storas skaidrus kaip stiklas ledas, žiojėja tik kelios properšos, kuriose prieš kelias dienas matėsi ančių klykuolių, dančiasnapių. Pasak ornitologo, netrukus ir šie pulkai patrauks piečiau.
Žiema, nors ir parodė savo galybę, tačiau vis aukščiau pakylanti saulė pranašauja, kad paukščiai netrukus sugrįš. Tuomet Ventės rage bus ištiestos visos 5 gaudyklės, o rudeniop ir didžiausia pasaulyje – 113 metrų ilgio ir 69 pločio, stulpų aukštis iki 25 metrų. Netrukus prasidės tinklų paruošimo darbai.
„Anksčiau nuvažiuodavau autobusu iki Šilutės, o atgal – per pelkę pėsčiomis, numinu su dviračiu  iki Švėkšnos miškų, visą dieną po juos naršau, vakare parminu dviračiu. Dabar dažniau vairuoju automobilį, net fotografuoti galiu stabtelėjęs per langą“,  – pasakoja ornitologas, fiksuojantis gamtą, paukščius fotoaparatu su 400 mm teleobjektyvu. Prisimena atvejų, kai pateko į keblias, sveikatai pavojingas situacijas: štai Kintų miške, kai norėjo sužieduoti pelėdžiukus, buvo užpultas ir nukentėjo nuo motinos pelėdos. Ornitologas šypsosi – nebuvęs atsargus, tačiau labiausiai džiaugiasi, kad jaučia gyvenimo pilnatvę, nes jo pomėgis yra jo darbas.
Laima PUTRIUVIENĖ, 
„Vakaru Lietuva“