Veikla, kuria šiuo metu užsiima Mažeikių ,,Ventos“ progimnazijos komanda ir mokiniai, apibūdinama labai solidžiai, jos iniciatoriai, rėmėjai, koordinatoriai ir stebėtojai – mokslininkai, sociologai, kultūrologai iš 8 šalių. O rezultatai gali būti reikšmingi visai Europai.
Bet apie viską iš pradžių.
Kalbėtis, suprasti, kurti
Aštuntokai labai laukdavo šių „kitokių“ pamokų. Betekstės knygos suteikdavo laisvę išreikšti savo mintis ir sukurti siužetą tokį, apie kurį suaugę net nepamąstydavo. Sukurti artefaktai žavėjo išmone ir tuo pat metu tolerancija ir išmintimi.
Labiausiai mokiniams patiko bežodžiai filmai. ,,Virė“ rimtos diskusijos, kai reikėjo sukurti sąvoką ,,Namai“ po filmo ,,Babuinas mėnulyje“.
Mokiniai dirbo entuziastingai, kūrybiškai, mokėsi pilietiškumo, mokėsi diskusijų meno argumentuodami faktais. Po pamokų jie tvirtino: ,,Mums labai patiko. Kada vėl diskutuosime?“ Tai įrodo, kad projekto veiklos buvo artimos mokinių pasaulėžiūrai, o temos skatino kūrybiškumą ir mąstymą.
Ar įdomu, kur vyksta tokios pamokos?
Dalyvauja projekte
Tai, ką perskaitėme, o gal ir bandėme įsivaizduoti – Mažeikių „Ventos“ progimnazijos direktorės Ramunės Badaukienės pasakojimas apie projekto, skirto mokinių kultūriniam raštingumui ugdyti ir tobulinti, veiklas bei jų įvertinimą tarp mokinių.
Šiuo metu „Ventos“ progimnazija – viena iš aktyviausių Europos Komisijos Mokslo ir inovacijų programos HORIZON 2020 projekto „Dialogas ir argumentavimas, ugdant kultūrinį raštingumą mokyklose“ (DIALLS) dalyvių.
DIALLS – tai trejų metų projektas, kurio veiklas įgyvendina Jungtinės Karalystės, Portugalijos, Ispanijos, Vokietijos, Kipro, Prancūzijos, Lietuvos ir Izraelio mokslinio tyrimo institucijos kartu su pasirinktomis mokyklomis.
Šį projektą koordinuoja Kembridžo universiteto Švietimo fakultetas. Lietuvoje projektą vykdo Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų institutas. Nacionalinė projekto koordinatorė – prof. dr. Irena Zaleskienė.
Visiems naudingi tikslai
Projektu siekiama padėti mokykliniam jaunimui ugdytis kultūrinį raštingumą, naudojant dialogą ir argumentavimą.
Kaip teigia R. Badaukienė, dabartiniame edukaciniame kontekste šios priemonės laikomos pagrindiniais įrankiais, kai norima ugdytis savąjį tapatumą, geriau suprasti įvairias kultūras, jų panašumus ir skirtybes.
Projektu taip pat siekiama sukurti mokinių kultūrinio raštingumo pasiekimų skales, padėsiančias matuoti ir vertinti pradinių, progimnazijos ir gimnazijos mokinių kultūrinę kompetenciją (žinias, gebėjimus, vertybines nuostatas). Tai kartu padėtų geriau suprasti ir įvertinti mokinių pilietinių bei kultūrinių vertybių raišką.
Tikimasi, kad 8 šalių – projekto dalyvių – rezultatų lyginamoji analizė išryškins socialinių veiksnių (socialinio ir ekonominio konteksto, amžiaus, etniškumo, lyties ir pan.) įtaką jaunimo europinio tapatumo kūrimuisi.
Diskusijose vizualizuotas idėjas, t. y. jų sukurtus kūrybinius darbus (piešinius, fotografijas, koliažus ir kt.), mokiniai dalijosi su projekto bendraamžiais Europoje. Šie darbai eksponuojami virtualioje galerijoje, paskelbtoje projekto tinklalapyje (https://dialls2020.eu/)
Metodiką ir priemones kūrė patys
R. Badaukienė pasakojo: mokinių diskusijos, argumentavimas buvo įrašomas, transkribuojamas, koduojamas. Po to duomenys analizuojami, lyginami ir daromos išvados apie dialogo ir argumentavimo metodikų panaudojimo galimybes, ugdant mokinių kultūrinį raštingumą.
Tyrimo duomenų pagrindu bus formuluojamos ugdymo turinio atnaujinimo galimybės.
Mažeikių ,,Ventos“ progimnazijos komanda: šios mokyklos direktorė ir Vilniaus universiteto tyrėja R. Badaukienė, anglų kalbos mokytojos Lina Čepauskienė ir Reda Kurčinskienė, istorijos mokytoja Justina Padskočienė, etikos mokytoja Algyra Milieškienė – kartu su kitų Lietuvos mokytojų komandomis kūrė inovatyvius pamokų scenarijus 14–15 metų mokiniams, panaudojant betekstines knygeles ir bežodinius filmukus.
Spalio mėnesį L. Čepauskienė sėkmingai vedė mokytojų profesinio tobulėjimo ir DIALLS projekto idėjų sklaidos seminarą, kurio metu savo gerąja patirtimi pasidalijo su progimnazijos mokytojais.
L. Čepauskienė turi idėjų pavasarį organizuoti ir respublikinius profesinio tobulėjimo mokymus. „Tai bus puiki galimybė pedagogams patobulinti inovatyvios pamokos vedimo kompetencijas, geriau pažinti šios kartos vaikų poreikius“, – apibendrino R. Badaukienė.
Geriau stipriai fizika ir matematika vaikus mokintu, o ne kazkokiom nesaminem uzsiiminetu.