Rytoj rajono politikai turėtų svarstyti, ar leisti Tirkšlių mikrorajone du gretimus sklypus keisti į komercinės paskirties žemę. Kad būtų parengtas verslininkams palankus sprendimo projektas, užteko tik jų noro ir motyvacinio rašto. Kokią komercinę veiklą planuoja žemės savininkai, vakar dar negalėjo pasakyti ir sprendimo projektą kūręs Savivaldybės architektas.
SUSIRŪPINO
MAŽEIKIŠKIŲ SAUGUMU
Prašymus Savivaldybei dėl žemės paskirties keitimo pateikė mažeikiškė bendrovė „Eglitana“ ir Vilniuje registruota UAB „Dagyta“. Kaip byloja Savivaldybei pateikti nekilnojamojo turto registro pažymėjimai, abi bendrovės beveik du hektarus žemės iš ankstesnių savininkų, kuriems buvo grąžinta žemė, įsigijo vos ne tą pačią dieną.
Nors prašymus Savivaldybei pasirašė skirtingi žmonės – Renatas Tamošiūnas („Eglitana“) ir Mindaugas Sičiūnas („Dagyta“), tačiau vienodas jų turinys leidžia įtarti, jog jų autorius tas pats.
Greta esančių Pavasario g. 32 ir Sedos g. 53 sklypų savininkai teigia, kad išanalizavę vietovėje didelius judėjimo srautus (konkretūs skaičiai neįvardijami) padarė išvadą, jog tai yra „nelabai gera ir nesaugi gyventojų atžvilgiu“ vieta.
Mažeikių saugumu susirūpinę verslininkai nusprendė, kad ši vieta labiau tiktų komercinei veiklai. Kaip tarė, taip padarė – rugpjūčio 28 dieną Savivaldybę pasiekė „Eglitanos“ ir „Dagytos“ prašymai.
VYKDĖ DIREKTORIAUS
NURODYMĄ
Atsitiktinumas ar palankios aplinkybės lėmė, kad žemės sklypų savininkų prašymai valdininkų stalčiuose ilgai neužsigulėjo. Nė dviem savaitėms nepraėjus, verslininkų prašymas buvo pristatytas Savivaldybės tarybos Ekonomikos, vietinio ūkio ir finansų komitetui.
Savivaldybės vyriausiasis architektas Tomas Pudžiuvis į daugelį politikų klausimų atsakymų neturėjo.
Tarybos nariai, opozicijos atstovai Jonas Žičkus, Saulius Šiurys, Pranas Noreikia stebėjosi, kokiu pagrindu rengiamas sprendimo projektas, teiravosi, ar prieš tai verslininkai neturėtų bent architektui pristatyti savo vizijos.
„Aš nenorėjau rengti to projekto, tačiau direktorius (Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius – B. R.) sakė, kad reikia būtinai parengti“, – Tarybos nariams paaiškino architektas.
J. Žičkaus replika: „ar Jūs darot spaudimus“, papiktino Savivaldybės merą Vilhelmą Džiugelį.
„Galvokite, ką kalbate?“ – neišlaikė meras.
LĖMĖ KOMITETO
PIRMININKO BALSAS
T. Pudžiuvis Ekonomikos komiteto narius patikino, kad į posėdį buvo kviesti žemės sklypų savininkai. Kodėl jie neatvyko, atsakymo nebuvo. Taip pat, kaip ir liko neaišku, kuo verslininkai pradžiugintų ar nuliūdintų (kai kas juokavo, kad galbūt ten ruošiamasi statyti krematoriumą ar lavoninę) miesto gyventojus.
Nežinomybė suglumino kai kuriuos politikus. Už žemės paskirties keitimą į komercinę balsavo trys komiteto nariai, trys (opozicija) susilaikė. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamą žodį turėjo tarti komiteto pirmininkas Gintautas Šmaižys. Jo sprendimas „Eglitanai“ ir „Dagytai“ buvo palankus – atvėrė vartus jau į ryt vyksiantį Tarybos posėdį, nors opozicija siūlė neskubėti ir atidėti šio klausimo sprendimą.
OPOZICIJA NORĖJO
PASIRODYTI
„Bėdojam, kad niekas į miestą neinvestuoja ir patys stengiamės visais būdais trukdyti. Morgas – irgi biznis. Mokės mokesčius, turėsime už ką šaligatvius tvarkyti“, – į „Santarvės“ repliką, kad aklai priimant sprendimus vos ne miesto centre gali atsirasti ir tokie pastatai, pusiau juokais, pusiau rimtai atšovė G. Šmaižys.
Vėliau politikas suabejos, ar būtų patvirtintas detalusis planas krematoriumui statyti. Esą norint gauti leidimą statyboms, prieš tai reikia surinkti krūvas dokumentų, 12 ar 14 įvairių išvadų.
„Apie tas įmones nieko nežinau ir nenoriu žinoti. Ateis laikas ir sužinosim. Jokių detektyvų nėra“, – gynėsi nuo įkyrių klausimų pašnekovas.
Opozicijos kritiką posėdyje G. Šmaižys apibūdino kaip norą parodyti, kad yra opozicija.
REIKALINGA
SPECIALISTŲ IŠVADA
„Paklauskite, ar bent vienas iš nebalsavusiųjų komiteto narių norėtų toje vietoje, vos ne ant gatvės, namą statyti. Aš asmeniškai nestatyčiau. Juk ir tą sankryžą reiks rekonstruoti“, – patikino komiteto pirmininkas.
G. Šmaižio klausimą peradresavome Jonui Žičkui, Taryboje atstovaujančiam opozicijai.
Politikas ne iš karto atsakė į oponento klausimą.
„Reikėtų pagalvoti. Prieš statydamas namą, pasikonsultuočiau su specialistu“, – paaiškino pašnekovas.
J. Žičkus būtent specialistų, o tiksliau, architekto išvadų pasigedo, ir kai buvo svarstomi „Eglitanos“ ir „Dagytos“ prašymai. Esą architektas turėtų pateikti nors minimalią informaciją. Kas ten bus statoma turi teisę iš anksto žinoti ne tik Tarybos nariai, bet ir gyventojai.
„Mano manymu, investicijų atėjimą reikia skatinti. Bet būtinas ir viešumas“, – ne kartą kartojo politikas.
TOKS ATVEJIS – PIRMAS
Savivaldybės vyriausiasis architektas T. Pudžiuvis „Santarvei“ sakė, kad pastaruoju metu nemažos dalies sklypų paskirtis keičiama į komercinę.
„Matyt, žemės savininkams tai labiau apsimoka“, – svarstė architektas.
Tokius sprendimus priima Savivaldybės tarybos nariai.
„Jeigu jiems užtenka, ką aš galiu padaryti“, – į „Santarvės“ klausimą, ar palankiems sprendimams priimti pakanka žemės savininkų motyvacinio rašto, atsakė architektas.
T. Pudžiuvis patikino, kad toks atvejis, kai sprendimo projektas parengtas net nežinant verslininkų ketinimų, pirmas. Dažniausiai verslininkai savo planus išdėsto raštu, apie tai papasakoja, dalyvaudami komitetų posėdžiuose.
T. Pudžiuvis teigė, kad jam kilo abejonių, ar trūkstant informacijos reikia rengti sprendimo projektą. Jis norėjęs apsiriboti tik prašymo pristatymu politikams. „Santarvei“, kaip ir Ekonomikos komitete, jis pakartojo, jog projektą jam liepęs parengti B. Kryžius.
Architektas nuramino mažeikiškius: krematoriumo ten nebus jokiu būdu, nes tokio statinio sanitarinė zona – 1 kilometras. Ir paminėjo „jo didenybę“ detalųjį planą, kurį svarstant savo nuomonę dėl planuojamų statybų galėsią pareikšti ir gyventojai.
BENDRASIS PLANAS
BUS LIBERALESNIS
Projektuojant miesto statybą vadovaujamasi prieš 22 metus patvirtintu miesto planu.
Anot T. Pudžiuvio, nieko keista, kad keičiama žemės paskirtis. Tarybiniais metais komercinių žemės sklypų niekas neplanavo, pakeitimus diktuoja gyvenimas, rinka. Jeigu nuosavos žemės savininkas jame nenori statyti gyvenamojo namo, jis turi teisę prašyti keisti sklypo paskirtį.
Prieš dvi savaites Savivaldybė pasirašė sutartį su Klaipėdos universiteto regioninio planavimo centru dėl Mažeikių bendrojo plano rengimo. Tačiau patį produktą galime turėti tik po metų.
„Naujasis planas yra daug liberalesnis, pritaikytas prie rinkos. Nebus griežtai apibrėžta, kur komercinė, kur gyvenamoji teritorijos paskirtis. Bus leista rinkai sureguliuoti, kur kokio pobūdžio statinio reikia“, – paaiškino T. Pudžiuvis.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: T. Pudžiuvis taip pat buvo linkęs kitam svarstymui atidėti verslininkų prašymą, tačiau G. Šmaižio balsas buvo lemiamas.
