Iniciatyvinės grupės „Mažeikių senamiesčio vertybėms saugoti ir puoselėti“ lyderės Reginos Lukošienės vertimų biuras įsikūręs nelegaliai. Tikrintojai nustatė ne vieną pažeidimą, biuro patalpos įrengtos neturint statybos leidimo ir suderinimo projekto. 
BUTĄ REKONSTRAVO
SAVAVALIŠKAI
Iniciatyvinės grupės branduolys, į kurį, kaip teigiama viename užsakomajame rašinyje, susibūrę drąsūs ir išsilavinę žmonės, iš tikrųjų veikia drąsiai. Grupės lyderė R. Lukošienė, uoli „įstatymų sergėtoja“ kitų atžvilgiu, matyt, bus pamiršusi, jog teisės aktų privalu laikytis ir jai pačiai.
Verslininkei drąsos užteko senamiesčio centrinės Laisvės g. 36 namo gyvenamosiose patalpose nelegaliai „įkurdinti“ savo vertimų biurą. Šį faktą konstatavo Savivaldybės ir apskrities viršininko administracijų valstybės tarnautojai.
Savivaldybės administracijos specialistė Vilija Mickevičienė „Santarvei“ sakė, kad buto savininkė gyvenamąsias patalpas pavertė komercinėmis, įrengė lauko laiptus, neturėdama statybos leidimo ir suderinto projekto.
Anot specialistės, tokie verslininkės veiksmai labai rizikingi, sienų griovimas galėjo pažeisti namo stabilumą, kelė grėsmę žmonių saugumui.
„Kas būtų, jeigu kiekvienas gyventojas savavališkai sugalvotų savo bute įrengti karšyklą ar kitokią įmonę?“ – replikavo specialistė.
ĮSTATYMŲ NEPAISĖ
Mažeikių rajono savivaldybė apie pažeidimus informavo Telšių apskrities viršininko administraciją.
Situaciją aiškinęsis šios administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Pikturna „Santarvei“ vardijo Statybos įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso punktus, kurių nepaisė savavališkų statybų ėmusis R. Lukošienė.
„Butas rekonstruotas, įrengti laiptai neturint statybų leidimo, suderinto projekto. Be to, gyvenamosiose patalpose negalima vykdyti komercinės veiklos. Norint tuo užsiimti, būtina pakeisti buto paskirtį, eksploatuoti patalpas galima tik po to, kai jos bus priduodamos valstybinei komisijai. Lukošienė viso to nėra padariusi“, – informavo specialistas.
R. Pikturna surašė tikrinimo, pažeidimų aktus ir protokolą, juos perduos įvertinti Telšių apskrities administracijos viršininkui. Specialistas nesiryžo spėlioti apie nuobaudas, tačiau patikino, kad verslininkei išimčių nebus – ji privalės susitvarkyti reikalingus dokumentus.
TEKS ATSIKLAUSTI
GYVENTOJŲ
R. Lukošienė savo trijų kambarių butą pagal panaudos sutartį yra išnuomojusi R. Lukošienės vertimų biurui „Lukora“.
R. Pikturna stebėjosi, kaip daugiabutį namą administruojančiai įmonei neužkliuvo vos ne pašonėje nelegaliai įsikūręs biuras.
UAB „Mažeikių butų ūkis“ direktorius Vidmandas Stonkus „Santarvei“ teigė, kad jokie dokumentai nenumato kontroliuoti, ar yra pakeista gyvenamųjų patalpų paskirtis. Tačiau jis kiekvienam gyventojui galėtų paaiškinti, kaip tai daroma, nes ši tvarka patvirtinta 2004 metų balandžio mėnesį aplinkos ministro įsakymu.
Vienas bene svarbiausių reikalavimų – užsakovas arba projektuotojas namo gyventojams turėtų organizuoti viešą projekto pristatymą ir aptarimą. Buto patalpas paversti komercinėmis galima tik sulaukus daugiau kaip pusės gyventojų pritarimo.
Vertimų biuro savininkė tikrintojams teigė, kad gyventojams jos biuras netrukdąs. Netgi rodė butų savininkų pasirašytą sutikimą.
„Jo dokumentu nepavadinsi. Ant lapo nėra datos, iš 14os butų, penkių savininkai pasikeitę, bene vienas iškeliavęs Anapilin“, – teigė specialistas.
PAŽEIDIMAI NEUŽKLIUVO
R. Lukošienė savo bute vertimų biurą įregistravo 2000 metų balandžio mėnesį. Nelegaliai įsikūrusios komercinės įmonės nepastebėjo ne tik Mažeikių butų ūkis, bet ir tuometiniai valdininkai. Neužkliuvo jis ir dabartiniam Savivaldybės sprendimų „prižiūrėtojui“, Vyriausybės atstovui Telšių apskrityje Algimantui Čepiui, nuo 2000 iki 2003 metų rugsėjo dirbusiam Mažeikių savivaldybės vicemeru.
„Negaliu prisiminti, ar tuo metu ten buvo biuras. Be to, ne vicemero, o administracijos reikalas buvo aiškintis tokius dalykus“, – atsakomybės neprisiėmė valstybės tarnautojas.
Aiškintis, ar verslininkės bute vertimų biuras veikia legaliai – ne Vyriausybės atstovo kompetencija. A. Čepys paaiškino kontroliuojantis Savivaldybės priimamus teisės aktus – Tarybos sprendimus, administracijos direktoriaus įsakymus.
Tačiau pašnekovas pripažino, kad įstatymų būtina laikytis visiems, iniciatyvinės grupės lyderei – taip pat.
INICIATYVINĖ
GRUPĖ NEPRISISTATĖ
R. Lukošienei, ko gero, iki šiol mažiausiai rūpėjo legaliai įsiteisinti biuro patalpas, nes nuo praėjusiųjų metų pavasario ji užsiėmusi verslininko Alvydo Balčiūno planuojamų statybų „priežiūra“. Prieš ketinimus vertimų biuro kaimynystėje esančią vadinamąją apvaliąją parduotuvę paversti moderniu, šiuolaikišku biurų pastatu užsimojusi moteris į šį procesą įjungė ir daugiau mažeikiškių, juos subūrė į iniciatyvinę grupę.
Mažeikiškių grupė, skambiai pasivadinusi „Mažeikių senamiesčio vertybėms išsaugoti ir puoselėti“ ir teigianti, jog gina visuomenės interesą, iki šiol viešai nėra prisistačiusi. Su iniciatyvine grupe reikalų turėję valdininkai teigia, kad neišvardintų grupės narių pavardžių. Be R. Lukošienės, uoliausiai Mažeikių visuomenės interesus „gina“ Danutė Miškinienė, Rima Štefane, Vitas Smilgys.
GRUPĖS ATSAKOMYBĖS
NĖRA
Aktyviai veikianti grupė nėra įsiregistravusi Juridinių asmenų registre. Tačiau skunduose iniciatyvinės grupės adresu nurodomas R. Lukošienės butas, kuriame registruotas ir vertimų biuras.
Registrų departamento prie Teisingumo ministerijos vyriausioji specialistė Liudmila Skuratovaitė „Santarvei“ sakė, kad tokia registracija nėra privaloma. Tačiau ji mano, kad solidžiau ir civilizuočiau atrodytų, jeigu visuomenės interesus ir teises ginantys žmonės įsiregistruotų kaip asociacija ar kitaip.
„Įregistruota grupė taptų juridiniu asmeniu, atsirastų jos atsakomybė. Dabar už savo veiksmus atsako individualūs žmonės. Jeigu grupės steigėjų tikslai gražūs, kodėl vengiama prisiimti tokią atsakomybę?“ – stebėjosi pašnekovė.
VEIKLA DŽIAUGIASI
NE VISI
L. Skuratovaitė teisingai atspėjo, kad mažeikiškių bendruomenė ir valdžios institucijos vis tiek bendrauja su iniciatyvine grupe, nepaisant to, kad ji neturi juridinio statuso. Valdžios institucijos iš tikrųjų neignoruoja šios grupės pareiškimų ir skundų, nukreiptų tik prieš planuojamas biurų pastato statybas. Pažeidimų dėl detaliojo plano rengimo ir kitų sprendimų ieškojo įvairios rajono, apskrities, sostinės valdininkų komisijos. Tarp uolių skundo tyrėjų buvo ir Vyriausybės atstovas A. Čepys.
„Teisės aktai nenurodo, kas tai yra iniciatyvinė grupė, ar ji turi būti registruota. Ir vieno žmogaus skundą būtume nagrinėję“, – pasiteiravus, ar kelių žmonių grupė gali atstovauti visuomenei, teigė pašnekovas.
Prieš biurų pastato statybą užsimoję iniciatyvinės grupės lyderiai mosikuoja 800 gyventojų parašais ir teigia, kad toks esąs visuomenės interesas. Tačiau ar labiausiai nebus nukentėjęs pasirašiusiųjų interesas, nes ne vienas jaučiasi užkibęs ant parašų rinkėjų „meškerės“.
Parašų kopijos lydi ir iniciatyvinės grupės skundus, nors tie šimtai gyventojų net nėra regėję jų turinio. Žmonės manė, kad palaiko kilnią misiją, nes ant lapų, skirtų pasirašyti gyventojams, tebuvo vienas sakinys „Mažeikių rajono narių kreipimasis dėl skvero ties Laisvės ir Burbos gatvių sankryža išsaugojimo“.
SENAMIESTIS
NETURI
JURIDINIO STATUSO
Klaidinantis – ne tik parašų rinkimas, bet ir pats iniciatyvinės grupės pavadinimas, skelbiantis, jog į ją susibūrę mažeikiškiai saugos ir puoselės senamiesčio vertybes. Stebint jų veiklą, peršasi išvada, kad svarbiausios senamiesčio vertybės yra „apvalioji“ parduotuvė ir lopinėlis skvero.
Rasa Vasiliauskienė, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė, „Santarvei“ sakė, kad Mažeikių senamiestis nėra kažkuo ypatingas, jis net neturi juridinio statuso. Toks statusas suteiktas tik septynių miestų, tarp jų ir Telšių, senamiesčiams.
Savivaldybės vyresniosios specialistės kraštovaizdžiui Editos Pilibaitienės teigimu, skverelį iš tikrųjų reikėtų puoselėti, nes jis neatitinka šiandienos reikalavimų, yra apleistas. Nei iniciatyvinė grupė, nei verslininkai tam pinigų nėra siūlę.
Pašnekovė teigiamai vertino tai, kad verslininkas „apvaliąją“ parduotuvę nori paversti moderniu pastatu. Kaip teigiamą miestui pavyzdį, ji paminėjo Vilniaus banko statinį, kuriam atsiradus pagražėjo gatvių sankryžos kampas.
„Dėl modernaus biurų pastato atsinaujintų, pagražėtų ir skveras. Dabar žmonių nelankomame skvere ir pasodintos gėlės greitai išvagiamos. Manau, kad ant biurų pastato būtų įrengtos kameros, kurios apsaugotų skverą nuo savivaliautojų“, – samprotavo pašnekovė.
SENAMIESČIO
VERTYBĖS NERŪPI
Tęsiame vertybių, kurioms grėsmę gali sukelti vietoj „apvaliosios“ parduotuvės atsiradęs septynaukštis statinys, paieškas.
Anot Savivaldybės vyriausiosios paminklotvarkos specialistės Eugenijos Kupliauskienės, architektūrinės ar istorinės vertės statinių mieste labai nedaug. Į Savivaldybės vietinės kultūros paveldą įrašyti Vasario 16-osios gatvėje buvusio muziejaus pastatų blokas, į respublikinį – Stoties gatvės 4 namai ir geležinkelio stotis. Net bažnyčia kol kas nėra įtraukta į vertybių registrą.
E. Kupliauskienė džiaugtųsi, jeigu iniciatyvinė grupė „Mažeikių senamiesčio vertybėms saugoti ir puoselėti“ iš tikrųjų susirūpintų vertybėmis. Niekaip nesiseka rasti Geležinkelio gatvėje architektūrinio paminklo statusą turinčio pastato savininko ir priversti jo pasirūpinti savo turtu.
Specialistė apgailestauja, kad visuomenė buvo abejinga, kai istorinio geležinkelininkų viešbučio vietoje buvo statomas didžiulis pastatas, kuriame įsikūrė „Sodra“ ir Mokesčių inspekcija, arba kai buvo griaunama senoji bažnytėlė ir pirmoji lietuviška mokykla.
„Negaliu klausytis, kai iš nieko pučiamas burbulas. Niekam nepakenktų tas pastatas, jis tik miestui suteiktų modernumo“, – apie iniciatyvinės grupės pastangas sustabdyti planuojamas biurų pastato statybas nuomonę išsakė specialistė.
VIEŠIEJI
AR PRIVATŪS INTERESAI?
Iniciatyvinės grupės veiklą kritikuojantys mažeikiškiai įtaria, kad jos atsiradimas gali būti susijęs ne tiek su viešaisiais, kiek su privačiais interesais. Visko gali būti, kad vertimų biuro savininkei R. Lukošienei nepatinka vos už kelių žingsnių atsirandanti konkurencija. Kas gali paneigti, kad aktyvus dalyvavimas iniciatyvinėje grupėje deklaruojant kilnius tikslus nėra nemokama savireklama? Tuo labiau kad ne vienas šios grupės lyderis ar šalininkas veržiasi valdžios link – mažiausiai bandys pakliūti į Savivaldybės tarybą.
Darbo partijos sąraše 3 numeriu įrašytas Aleksandras Adomaitis, 5-uoju – Danutė Miškinienė, Tautinės partijos „Lietuvos kelias“ sąraše 6-uoju numeriu figūruoja Vitas Smilgys, Lietuvos centro partijos sąraše 9-uoju numeriu – Rima Štefane.
Ar A. Čepio klaidų paieškos šios kadencijos valdžios darbuose nėra ne tik su tarnyba, bet ir su rinkimais susijęs siekis, nes ir jis dalyvauja rinkimuose į Savivaldybės tarybą?
Neseniai vienoje publikacijoje, giriančioje iniciatyvinės grupės veiklą, buvo išsakyta ir A. Čepio nuomonė apie miesto architektūrą.
Anot jo, požiūris į miesto architektūrą turi pasikeisti. Politikai turi jausti atsakomybę, pirmiausia turi būti iškelti visuomenės, o tik paskui verslo interesai.
A. Čepiui nepatiko „Santarvės“ prašymas įvardinti, ką jis, būdamas rajono valdžioje, padarė formuodamas tą požiūrį.
„Tada (vos prieš keletą metų, – B.R.) buvo vienos problemos, dabar – kitos. Tada nebuvo nei miesto statybų, nei vystymo. Nejudėjo nei biudžeto, nei verslo lėšos. Dabar, žiūrint į ateities perspektyvas, matyti, kad miestas labai suprastėjo“, – kritiškai nusiteikęs politikas įsitikinęs, kad yra nieko dėtas.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.:
Iniciatyvinės grupės lyderė R. Lukošienė vertimų biurą gyvenamosiose patalpose įsirengė nelegaliai.
