Viekšniai Lietuvos ir kitų valstybių senuose žemėlapiuose

J. Janssono „Livonijos žemėlapis“, 1666 m.

Viekšniai – sena Lietuvos gyvenvietė, rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1253 m. 1528 m. pirmą kartą buvo paminėtas ir Viekšnių dvaras.
1656 m. miestelį visiškai sunaikino švedai, vėliau jis buvo atstatytas. XVII a. pabaigoje Viekšniai buvo nemažas šiaurės Lietuvos prekybos centras. 1792 m. gegužės 15 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Viekšniams suteikė miesto savivaldos teises.
1871–1873 m. šalia buvo nutiestas Liepojos–Romnų geležinkelis. 1897 m. atlikto gyventojų surašymo duomenimis, mieste gyveno 2951 žmogus.

Nuo 1958 m. iki Nepriklausomybės atgavimo Viekšniai buvo miesto tipo gyvenvietė, o 1995 m. tapo miestu. 1998 m. patvirtintas dabartinis Viekšnių herbas.
O kada Viekšniai buvo pirmą kartą pažymėti kartografiniuose žemėlapiuose?

Pirmuose Lietuvos žemėlapiuose Viekšnių dar nėra

Pirmą kartą Lietuvos vardas ir miestai atsirado italų vienuolio, filosofo ir geografo M. Beneventanuso 1507 m. Romoje lotynų kalba išleistame „Vidurio Europos žemėlapyje“, kuriame buvo pavaizduota Lietuva, Lenkija, Vengrija, Bohemija, Vokietija ir Rusija. Jis buvo paskelbtas K. Ptolemajo atlase „Geographia“.
Šiame žemėlapyje pažymėti tik šeši miestai: Vilnius (Wylno), Kaunas (Kofno), Trakai (Troky), Lyda (Lyda), Gardinas (Grodno), Medininkai (Myednyky). Vokiečių ordino žemėse yra Klaipėda (Memole) ir Ragainė (Ragnet).

Pažymėtos trys upės: Nemunas (Nyemo), Neris (Vilia) ir neįvardyta Vilnelė. Ventos žemėlapyje dar nėra, o toje vietoje, kur turėtų būti Viekšniai, nupiešti aukšti kalnai, turbūt atėję iš legendų. O gal tai buvo Žemaičių aukštuma, kuri, kol žinia apie ją pasiekė Romą, tapo dideliais kalnais?

Žymus lenkų kartografas Waclawas Grodeckis 1556–1558 m. lotynų kalba parengė „Lenkijos ir gretimų žemių žemėlapį“, kuris pirmą kartą buvo išleistas 1561 m. Bazelyje.
Lietuvoje žinomas W. Grodeckio žemėlapis, kuris buvo paskelbtas 1571 m. Antverpene išleistame A. Ortelijaus atlase „Theatrum orbis terrarum“. Jame pavaizduota visa Lenkija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė su žemėmis, kurios dabar priklauso Baltarusijai ir Ukrainai.

Etnografinėje Lietuvos teritorijoje jau pažymėtos 23 gyvenvietės. Be anksčiau minėtų, atsiranda Vepriai (Wieprij), Betygala (Betigola), Vilkija (Wijlkija), Birštonas (Berstanij), Aukštadvaris (Wijsokigrodek), Alytus (Olita). Ordino pusėje – Tilžė (Tils). Žemėlapyje daugiau kaip 10 Lietuvos upių, gana tiksliai nupieštas ir pirmą kartą įvardintas Nevėžis (Nijewijesza). Venta neįvardyta.

N. Sanson d’Abbeville „Kuršo, Žemgalos ir Žemaitijos žemėlapis“, 1659 m.

Flamandų mokslininkas, moderniosios kartografijos pradininkas Gerardas Mercatorius XVI a. pabaigoje lotynų kalba parengė tris žemėlapių rinkinius. Trečiajame buvo 29 Europos žemėlapiai, tarp jų – ir pirmą kartą atskiru lapu išleistas Lietuvos (Lithuania) žemėlapis. Jame yra apie 20 upių ir 60 gyvenviečių. Atsiranda Kėdainiai (Keidany), Jurbarkas (Iurburg), Ariogala (Eragola), Veliuona (Wielun), Krekenava (Krokinowo). Viekšnių dar nėra. Nupiešta, bet neįvardyta Venta. Jo atlasas buvo atspaustas 1595 m. Vokietijoje, Duisburge. Tas pats G. Mercatoriaus žemėlapis „Lietuva“ buvo pakartotinai išleistas 1611 m. Amsterdame.

Pirmą kartą – 1613 metais

Pirmą kartą Viekšniai (Wiesznia) buvo pažymėti 1613 m. T. Makowskio Amsterdame lotynų kalba išleistame „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės“ (MAGNI DUCATUS LITHUANIAE) žemėlapyje. Jame įvardyta ir Venta (Weta).
Viekšniai (Winxnia) prie Ventos (Weta) upės yra ir 1659 m. N. Sanson d’Abbeville Paryžiuje lotynų kalba išleistame „Kuršo, Žemgalos ir Žemaitijos žemėlapyje“.

Viekšniai (Winxnia) buvo pažymėti ir 1666 m. Amsterdame lotynų kalba J. Janssono išleistame „Livonijos žemėlapyje“. Jis buvo nupieštas prie Ventos (Window) upės.
Randu prie Ventos (Weta) upės Viekšnius (Winxnia) ir Amsterdame XVII amžiaus pabaigoje J. Dankerso lotynų kalba išleistame „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje“.

T. Makowskio „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės“ žemėlapis, 1613 m.

1688 m. Amsterdame lotynų kalba išleistame F. de Witto atlase esančiame „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje“ irgi yra Viekšniai (Vinxnia) prie Ventos (Weta) upės.
Venecijoje 1695 m. M. V. Koronelio parengtame „Lietuvos žemėlapyje“ prie Ventos (Weta) upės Viekšniai jau pažymėti kiek kitaip – Vinsnia.

T. Makowskio „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės“ žemėlapio fragmentas, 1613 m.

Viekšniai (Winxnia) pavaizduoti ir 1706 m. Frederiko de Wit-Pieterio Mortiero „Livonijos ir Kuršo žemėlapyje“.
1749 m. Niurnberge J. Nepreckio sudarytame „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje“ Viekšnių vardas dar labiau priartėja prie dabartinio – Winksnia.

1750 m. Amsterdame lotynų kalba P. Schenko ir G. Walcko išliestame „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje“ šalia Viekšnių (Vinxnia) dar pažymėta Seda (Siady) ir Akmenė (Okmiany). Nupiešta ir Venta (Weta) su intakais Virvyčia (Wirvita), Varduva (Wardeva) ir neįvardyta Dabikine.
1815 m. Vienoje išleistame „Lenkijos ir Lietuvos žemėlapyje“ miesto pavadinimas skamba jau beveik šiuolaikiškai – Vekszny.
1832 m. Vienoje išleistame atlase „Atlante historico, politico e statistico della Polonia“ esantis „Lenkijos ir Lietuvos žemėlapis“ įdomus tuo, kad šalia Viekšnių (Wekszny) nenurodytos jokios gyvenvietės, yra tik Telšiai (Telsze) ir Šiauliai (Szawle). Tai rodo išaugusią Viekšnių reikšmę.

Carizmo laikotarpis

1795 m. Lietuvai patekus caro priklausomybėn, mūsų krašto žemėlapius pradėjo leisti ir Rusija. 1800 m. Sankt Peterburge išleistame Rusijos imperijos atlase patalpintas ir „Lietuvos gubernijos žemėlapis“. Jame pažymėti Viekšniai (Викшнве) prie Ventos (Виндава) upės.
1801 m. caro valdžia, norėdama ištrinti Lietuvos vardą iš Europos politinio žemėlapio, Lietuvos guberniją panaikino. Jos vietoje įkūrė Vilniaus ir Gardino gubernijas. 1843 m. iš Vilniaus gubernijos vakarinės dalies buvo sukurta Kauno gubernija, o 1867 m. buvo įkurta ir Suvalkų gubernija. Prireikė ir naujų gubernijų žemėlapių.

A. Macijausko „Žemlapis Lietuviškai Latviško krašto“. 1900 m.

1867 m. A. Iljino kartografinė įmonė Sankt Peterburge rusų kalba išleido „Kauno gubernijos žemėlapį“, kuriame Viekšniai jau tampa Vykšne (Выкшне), o Ventos (Вента) upė įgyja dabartinį pavadinimą. Be to, nurodoma, kad į Viekšnius nuolatiniam gyvenimui buvo atvežti rusų kolonistai.
Sankt Peterburge 1857 m. lenkų kalba išleistame „Romos katalikų vyskupijų Rusijoje žemėlapyje“ yra ir Viekšniai (Wieksznie), nes miestelyje dar 1854 m. buvo pastatyta katalikų bažnyčia. Įdomu tai, kad šį žemėlapį sudarė lietuvis Polikarpas Girštautas (Juozapas Juzumas), kilęs nuo Grinkiškio.
S. Kleinas Rygoje 1896 m. rusų kalba išleistame „Kauno gubernijos žemėlapyje“ Viekšnius (Векшни) pažymi tokio paties didumo šriftu kaip ir Mažeikius (Мажейки), Akmenę (Окмяны). Ventą vadina Vindova (Виндова).

Lietuviškuose žemėlapiuose

Lietuvos žemėlapiai buvo leidžiami įvairiomis kalbomis. Pirmieji – lotynų, vėlesni – vokiečių, prancūzų, lenkų, rusų.
Pirmasis žemėlapis lietuvių kalba „Žemlapis Lietuviškai Latviško krašto“ buvo išleistas 1900 m. Sankt Peterburge. Jį dar lietuviškos spaudos draudimo metu išleido Antanas Macijauskas. Dėl to autoriui buvo iškelta byla, dalis tiražo konfiskuota. Šią bylą A. Macijauskas laimėjo, jo išleistas žemėlapis pasiekė ir Lietuvą. Jame Viekšniai pristatyti kaip Viekšniai. Teisingai buvo pristatyta ir Venta.
Nuo to laiko visuose Lietuvos žemėlapiuose yra seną ir garsią istoriją turintis, jaukiai prie Ventos upės prisiglaudęs Viekšnių miestas.
Vytautas ŽEIMANTAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Skip to content