Viekšniuose minimos garsaus farmacininko gimimo metinės

Akimirka, užfiksuota Viekšnių vaistinėje prieš daugiau nei 60 metų. Muziejaus archyvo nuotr.

Šeštadienį Viekšniuose rengiamas 1896 metų spalio 10 dieną gimusio ir vėliau vaistininku tapusio Juozo Aleksandravičiaus 120-ųjų gimimo metinių minėjimas.
Apie ne tik Mažeikių rajone, bet ir visoje Lietuvoje gilų pėdsaką palikusį kraštietį ir jo nuveiktus darbus kalbėjomės su Viekšnių I-osios vaistinės muziejaus vedėja Danute Končiene.

Vaistinė ėjo iš rankų į rankas

Viekšnių centre stovinčio pirmojo vaistinės muziejaus istorijos užuomazgas užčiuopti ne taip paprasta.
Pastatas, kuriame dabar įsikūręs muziejus, laikomas vienu seniausių Viekšnių pastatų. Istorijos šaltiniai liudija, kad čia gyveno žydų rabinas ir kelios jo anūkų bei proanūkių kartos. Kuomet rabino proanūkiai pastatą pardavė, 1860 metais provizorius Fiodoras Geldneris jame įsteigė vaistinę.
Bėgant laikui, keičiantis aplinkybėms, atsitiko taip, kad vaistinė atiteko Maskvoje paties chemiko Dmitrijaus Mendelejevo paskaitų klausiusiam bei farmacijos mokslus baigusiam Vincentui Aleksandravičiui – būsimajam J. Aleksadravičiaus tėvui.

Bemaž pusę amžiaus vaistininku dirbęs Juozas Aleksandravičius Viekšnių istorijoje paliko gilų pėdsaką. Muziejaus archyvo nuotr.

Dirbo beveik pusę amžiaus

Nuo 1926 metų vaistinę paveldėjęs iš tėvo J. Aleksandravičius joje dirbo 46 metus – iki kol išėjo į pensiją. Vaistinės vedėju jis liko ir tarybiniais metais – 1940-aisiais ji buvo nacionalizuota.
„Tai jo dėka šiandien muziejuje turime labai daug išsaugotų eksponatų, vertingos informacijos. Jis buvo kraštotyrininkas, domėjosi aplinkiniais dvarais, krašto ir, žinoma, farmacijos istorija“, – apie garsaus kraštiečio Viekšniuose paliktus pėdsakus kalbėjo muziejaus vedėja.
Viekšnių pirmojo vaistinės muziejaus ekspozicijoje lankytojai gali apžiūrėti, kaip 19-ame amžiuje atrodė vaistinė, kokie buvo jos baldai, kokiais įrankiais bei įranga naudojosi to meto farmacininkai.
Kitoje ekspozicijoje lankytojai supažindinami su tame pačiame amžiuje gyvenusių inteligentų namų apyvokos daiktais, šeimų relikvijomis, nuotraukomis.

Domėjosi ir užrašė istoriją

Daug informacijos apie vaistinę perėmęs iš tėvo, surinkęs iš žmonių, J. Aleksandravičius vaistinės istoriją užrašė ir tokiu būdu sugebėjo perduoti istorines žinias ateities kartoms.
Muziejininkai iš Kauno medicinos ir farmacijos muziejaus viekšniškei D. Končienei yra sakę, kad unikalu ir tai, jog yra išsaugoti ne tik autentiški specialiai vaistinei pagaminti baldai, farmaciniai įrankiai, bet ir tai, jog yra surašyta vaistinės istorija. Taip pat vertingais kauniečiai kolegos pavadino išsaugotas apskaitos, receptų knygas, ligų istorijų sąsiuvinius, laiškus, kuriuose žmonės vaistininko prašė patarimų, vaistų, dėkojo už suteiktą pagalbą…
„Šis žmogus viekšniškių atmintyje įstrigo ne tik kaip talentingas, pasišventęs farmacininkas, bet ir kaip kraštotyrininkas, dvarų kultūros ir paminklosaugos puoselėtojas, žydų gelbėtojas. Jis kovojo už miestelio urbanistinio centro, senųjų Viekšnių kapinių išsaugojimą. Pas jį žmonės skubėdavo pasitarti ne tik sveikatos, bet ir teisiniais klausimais“, – kraštiečio pasiekimus vardijo muziejaus vedėja.

Juozo Aleksandravičiaus surinktos farmacinių reikmenų ekspozicijos dalis. Muziejaus archyvo nuotr.

Pasikliovė ne chemija

Pagal senumą Viekšnių vaistinė yra antroji Žemaitijoje. Amžiumi senesnis vaistinės pastatas yra išlikęs Palangoje. Jame ir šiandien tęsiant tradiciją veikia vaistinė. Senas vaistinės pastatas yra išlikęs ir Kėdainiuose, tad Lietuvos mastu J. Aleksandravičiaus vaistinė – pagal amžių trečia.
Dar 2010 metais Viekšnių pirmoji vaistinė veikė. Joje visi, kuriems prireikdavo vaistų, galėdavo jų įsigyti. Didelių norų, planų ir vilčių, kad kada nors vaistinė vėl veiks, yra. Lygiai kaip ir nemažai kliūčių.
Pasak pašnekovės, įdomu tai, kad baigęs Kauno universitetą ir įgijęs vaistininko-chemiko diplomą J. Aleksandravičius savo darbe pirmenybę teikė gamtos vaistinei. Matydamas ir išmanydamas, kokį šalutinį poveikį žmonių sveikatai turi cheminės medžiagos, farmacininkas pirmiausia pasikliovė augalų gydomosiomis galiomis.

Norintieji dalyvauti J. Aleksandravičiaus 120-ųjų gimimo metinių minėjime turėtų žinoti, kad spalio 15 d. 14 val. bus lankomos kapinės.
Nuo vaistinės muziejaus į kapines susirinkusiuosius veš transportas. Vėliau, 15 val., Viekšnių laikinuosiuose maldos namuose už šią asmenybę bus laikomos Šv. Mišios.  
Po jų, nuo 16 val., vaistinės muziejaus vaistininko svetainėje vyks minėjimas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto