Viekšnių vaistinėje nufilmuotas epizodas, kuomet vaistininkas tuometinės valdžios atstovams įskundė
jaunąjį partizanų ryšininką. Nuotr. iš internetinio tinklalapio „Žemaitijos partizanų keliais“
Praėjusią savaitę Mažeikių rajono Viekšnių vaistinės muziejuje buvo neįprastas sujudimas. Po muziejų vaikščiojo pokario laikmečio karinę aprangą dėvintys žmonės, iš vienos vietos į kitą vis bėgiojo operatoriai su kameromis. Čia vyko vieno epizodo filmavimas projektui „Žemaitijos partizano keliais“.
Dirba ir buvę mažeikiškiai
Kaimynai telšiškiai kuria ir filmuoja dokumentais, archyvine filmuota medžiaga bei dar likusių gyvų liudininkų pasakojimais paremtą maždaug valandos trukmės meninę inscenizaciją-edukacinę dokumentiką – filmą.
Filmo kūrėjai mano, kad apie šalies partizanus žinoma daug: parašytos knygos, sukurti dokumentiniai filmai, pasakojamos istorijos, tačiau apie Žemaitijos, konkrečiai – apie Telšių rajono, partizanus paruoštos, susistemintos ir visuomenei lengvai prieinamos medžiagos nėra.
Telšių rajone pokario metais vyko aktyvus Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Žarėnų kuopos partizanų judėjimas. Laisvės gynėjų gyvenimui miškuose ir kovoms atkurti pristatomas Lietuvos kultūros tarybos patvirtintas projektas „Žemaitijos partizanų keliais“, kurį įgyvendina Telšių Žemaitės dramos teatro suburta iniciatyvinė grupė.
Projekto koordinatorė ir rengėja Donata Kazlauskienė „Santarvei“ sakė, kad galbūt, parodžius filmą, atsiras ir mažeikiškių, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su partizaninėmis kovomis Telšių rajone. Pasak jos, yra ir kitų sąsajų su iniciatyvine grupe. Tai operatorius ir idėjos autorius Marijonas Breitmozeris, kuris ilgą laiką gyveno ir dirbo Mažeikiuose.
Įamžintos partizaninės kovos
Filmo veiksmas vyksta pokario metais, kai Dievo Krėslo, Ariškės, Saušilės ir gretimuose miškuose veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Žarėnų kuopos partizanai, atpasakojami skaudūs 1949 m. gegužės 21-osios įvykiai, kai tragiškai žuvo 7 partizanai ir 4 paimti į nelaisvę.
Edukacinėje dokumentikoje bus minimos brolio ir sesers Petro bei ir Teodoros Bartkų pavardės, Irena Belazaraitė-Žibuoklė, Raimondas Bijeika-Kriukis, Juozas Greivys-Bielskis, Aloyzas Mažutis-Šarūnas, Antanas Parimskis, Zofija Baginskaitė, Stasys Mockus-Kiaunė, Steponas Rekašius-Drulia, Eugenija Jazdauskaitė, Zigmas Skripka-Kulkosvaidininkas, Edmundas Rekašius-Lakūnas ir Stasys Rekašius-Darius. Žuvusiems laisvės gynėjams tebuvo 18–25 metai.
Filmavimams pasirinktos svarbiausios vietos Telšių rajono miškuose, surengtas pažintinis žygis po partizanų žūties vietas. Kartu su partizaninių kovų tyrinėtoju Romualdu Jonušu miškuose apžiūrėti partizanams pastatyti kryžiai ir paminklai rezidavusiems Šatrijos rinktinės Žarėnų kuopos partizanams. Vietoje, kur dabar tebestovi įrengtas naujai atkurtas „Žiemos bunkeris“, 2016 m. buvo rasti archyviniai dokumentai, išlikę iš 1948–1949-ųjų metų.
Dalijasi prisiminimais
Filmuojamoje medžiagoje prisiminimais dalijasi paskutinis dar gyvas 88-erių metų laisvės kovų liudininkas – ryšininkas Adomas Gedvilas. Pasak D. Kazlauskienės, besidomintys partizaninėmis kovomis turės retą galimybę iš paties laisvės kovų dalyvio išgirsti autentiškus faktus apie herojišką lietuvių tautos karą tuo metu, kai daugeliui kitų Europos šalių jis jau buvo baigtas.
Herojus noriai pasakoja apie žiaurią paslapties apgaubtą kovą, kurioje buvo įrodyta, kad maža tauta gali būti labai stipri ir nepalaužiama, apie pasipriešinimą okupacijai. Filme jo pasakojimus pagyvina suvaidinti epizodai, kurių vienas ir buvo filmuojamas Viekšnių vaistinės muziejuje.
Pasirinko Viekšnius
D. Kazlauskienė sakė, kad jai buvo tekę anksčiau lankytis Viekšnių vaistinės muziejuje, todėl iš karto pagalvojo apie jį, kai pradėjo svarstyti, kur būtų galima nufilmuoti epizodą, primenantį pokario vaistinę.
„Pradėjus domėtis, kuris objektas būtų arčiausiai Telšių, kad nereikėtų niekur toli važiuoti, buvo pasirinkti trys variantai – vaistinės Palangoje, Kaune ir Viekšniuose. Tikrosios vaistinės, kur vyko tikrieji įvykiai, Plungėje jau nebėra. Buvo apsistota ties Viekšniais ir tai pasiteisino“, – „Santarvei“ sakė D. Kazlauskienė.
Filmavimo komanda liko patenkinta darbu Viekšnių vaistinėje (pirmoji iš dešinės – Donata Kazlauskienė). Nuotr. iš internetinio tinklalapio „Žemaitijos partizanų keliais“
Pašnekovė informavo, kad Viekšniuose buvo filmuojamas epizodas, kai herojus, partizanų ryšininkas vaikystėje, būdamas vos keturiolikos metų, užeina į vaistinę nupirkti vaistų partizanams. Jo mama žolininkė jam buvo padavusi sąrašą reikalingų vaistų. Tačiau vaistininkas buvo lojalus tuometinei valdžiai ir įskundžia berniuką stribams. Laimei, berniukas laiku viską supranta ir spėja pabėgti.
Turėtų pasiekti ir Mažeikius
D. Kazlauskienė sakė, kad filmavimas Viekšnių vaistinės muziejuje pavyko sklandžiai. Taip pat buvo sulaukta ir vietinių gyventojų dėmesio.
„Juk ne kiekvieną dieną gali miestelyje pamatyti ginkluotus stribus. Iš tiesų ir dekoracijos, ir neįprasta apranga kaustė praeivių žvilgsnius“, – pastebėjo pašnekovė.
Ji informavo, kad dokumentinį-meninį kūrinį komanda pristatys visuomenei 2020 m., kuomet bus organizuojamos pilietiškumo pamokos Telšių rajono švietimo bei kitose įstaigose. Pašnekovė neatmetė galimybės, kad filmas atkeliaus ir į Mažeikius – jei tik bus toks pageidavimas.
Sulaukė didesnio dėmesio
Apie tai, kad filmavimas vyko sklandžiai, „Santarvei“ sakė ir Viekšnių muziejų vadovė Danutė Končienė. Ji pastebėjo, kad toks atvejis, kai Viekšnių vaistinės muziejuje buvo filmuojamas filmas – pirmas. Anksčiau pasitaikydavę, kad atvažiuodavo žmonės ir prašydavo leisti pasidaryti foto sesijas.
Pašnekovė įsitikinusi, kad tokie filmavimai muziejams prideda populiarumo. Jau ir filmavimo dieną buvo sulaukta nemažai smalsių lankytojų ir žiūrovų, kurie domėjosi, kas čia vyksta.
„Kai filmas pasirodys, tikrai atsiras tarp jį žiūrėjusiųjų, kurie pradės domėtis tuo, ką matė, panorės apsilankyti tose vietose. Tikimės ir mes sulaukti daugiau lankytojų, nes toks filmas – ir mūsų vaistinės savotiškas populiarinimas“, – kalbėjo D. Končienė.
