Antradienį Viekšnių gimnazijos salėje pristatyta monografija apie kalbininką, humanitarinių mokslų daktarą Albertą Ružę.
Knygą „Kalbininkas Albertas Ružė: gyvenimo morfologija ir sintaksė“ rengė ir pristatė trys dėstytojos – buvusios A. Ružės studentės ir kolegės.
Pristatyta gimtajame krašte
Profesorius amžinybėn iškeliavo prieš dvejus metus, jo mokslinis palikimas – didelis. A. Ružė parašė veikalą „Lietuvių kalbos morfologija“, parengė knygą „Lietuvių kalbos rašyba“, paskelbė daugiau kaip 70 straipsnių kalbotyros klausimais. Mūsų kraštietis daug metų dėstė Vilniaus universiteto Kauno fakultete. Ir tai – tik maža dalis jo darbų, skirtų kalbotyrai.
A. Ružė gimė Viekšnių valsčiaus Svirkančių kaime. Šiame krašte prasidėjo ir jo mokslinis kelias. Viekšnių gimnazijos direktorius Rimantas Gricius pažymėjo, kad kalbininkas buvo šios gimnazijos 12-os laidos abiturientas. Pasak jo, prasminga, kad knyga apie profesorių pristatoma šiame mieste.
Viena monografijos autorių – doc. dr. Rita Baranauskienė kalbėjo: „Šia knyga mes norime pasakyti „ačiū“ dėstytojui, kad visą gyvenimą kruopščiai, kantriai ir labai entuziastingai dirbo.“ Jos mintį tęsė doc. dr. Ilona Mickienė: „Albertą mes neoficialiai vadinome tėvu. Kai kuriuos mokymo metodus, su kuriais susidūrėme būdamos jo studentės, dabar taikome pačios.“
Apie mokslinę veiklą ir gyvenimą
Trečioji knygos autorė – doc. dr. Virginija Vasiliauskienė tyrinėjo A. Ružės giminės medį. Informaciją apie tai ji trumpai pristatė renginio metu.
Apie kalbininko giminę surinkta medžiaga pateikta vienoje iš monografijos dalių. Be šios, knygą sudaro dar trys skyriai: apie A. Ružės gyvenimą, veiklą; vienas skyrius skirtas kalbininko mokslinei veiklai įvertinti; trečią sudaro šią asmenybę pažinojusių žmonių atsiminimai.
Pristatymo metu trumpai aptarta A. Ružės mokslinė veikla.
I. Mickienė supažindino ir su viena įdomesnių jo iniciatyvų – ekspedicijomis po Žemaitiją rinkti mokslinės medžiagos. Į jas vykdavo ir A. Ružės studentai.
„Tai studijose buvo geriausia ir įdomiausia. Į ekspedicijas važiuodavome savo noru per vasaros atostogas“, – prisiminimais dalijosi I. Mickienė. Ji pasakojo: ekspedicijos dalyviai nuvykdavo į įvairius Žemaitijos miestus ir kaimus, vaikščiodavo ir klausinėdavo žmonių. Dauguma išvykų buvo skirta vietovardžiams rinkti, paskutinėse ekspedicijose tyrinėta Viekšnių tarmė. Vėliau šiuos duomenis jų dalyviai „apdorodavo“ su A. Ruže.
Brangino Viekšnius
Monografijos pristatymo metu ne kartą pažymėta, kad A. Ružei gimtasis Viekšnių kraštas buvo brangus visą gyvenimą. Paminėta ir tai, kad iš Viekšnių kilo nemažai šviesių žmonių, vieni iš jų – profesoriai Biržiškos – Mykolas, Vaclovas ir Viktoras – mokslo, kultūros ir visuomenės veikėjai.
1989 m. įkurta Biržiškų draugija, profesorius A. Ružė buvo vienas iš jos įkūrėjų, metais vėliau kalbininkas su bendraminčiais sudarė Biržiškų komisiją. Ši komisija pasirūpino, kad Viekšniuose būtų atidengta memorialinė lenta, jos iniciatyva centrinėje miesto aikštėje Biržiškoms pastatytas paminklas. Biržiškų draugija Viekšniuose rengė konferencijas bei atliko kitų darbų, kuriais siekta įprasminti šių iškilių asmenybių atminimą.
