Viekšniuose susibūrė kuriantys ir kūrybiškumo ieškantys žmonės

Projekto „Kūryba. Tai?“ pirmuoju renginiu tapo dalyvių susitikimas su viekšniškiais fotografais Loreta ir Sigitu Kazlauskais.

Viekšniuose liepos 17–20 dienomis vyko Inesos ir Martyno Stankų sugalvotas bei įgyvendinamas projektas „Kūryba. Tai?“
Keturias vasaros dienas įvairaus amžiaus projekto dalyviai domėjosi, ką veikia, kuo kvėpuoja fotografijos, juvelyrikos, floristikos meistrai, mokėsi haiku ir kitokio kūrybinio rašymo.
Mintimis apie projektą pasidalijusi jo organizatorė bei viena iš lektorių ir dalyvių sutaria: kūrybiškumas nėra savaime suprantamas dalykas – jį reikia puoselėti, auginti, o kartais jo reikia pasisemti iš kuriančiųjų.

Įgyvendintas antrą kartą

Projektas „Kūryba. Tai?“ Viekšniuose vyko ir praėjusią vasarą. Pernai pabandę įgyvendinti tokį visuomenės kūrybiškumą stimuliuojantį projektą, pamatę viekšniškių ir ne tik jų susidomėjimą renginiais, edukacijomis, Stankai nutarė projektą įgyvendinti ir šią vasa-
rą.

Šiemet kūrybiškumą skatinančiose veiklose sulaukta įvairaus amžiaus viekšniškių ir miesto svečių, kurie norėjo ne tik daugiau sužinoti apie įvairius kūrybos žanrus, amatus, bet ir patys prie jų prisiliesti.
Pasak projekto koordinatorės I. Stankienės, kai ji su šeima, kuriai nesvetimas menas, prieš penkerius metus atsikėlė gyventi į Viekšnius, natūraliai kilo klausimas: o kas mažo miestelio gyventojams yra kūryba, kur jie mato ją, kaip jaučia.
Ilgainiui kilo idėja įgyvendinti projektą, kuris padėtų supažindinti žmones su kūryba ir kūrybiškumu, veiklomis, stimuliuojančiomis kurti įvairiomis formomis ir raiškos priemonėmis.

Svečiuose pas juvelyrę Vaidą Stankuvienę.

Kam smalsu, tas ir dalyvis

Sakoma, kad kūrybai ribų nėra. Lygiai taip pat, kaip ir meninės raiškos formoms. Todėl bendraujant su projekto „Kūryba. Tai?“ iniciatore I. Stankiene kilo klausimas: kaip nutariama, ką, kokius menininkus kviesti į Viekšnius, į kokių kūrėjų dirbtuvių duris belstis jaunų ir suaugusių projekto dalyvių grupelėms?
„Manau, labai svarbu pažinti vietinius kūrėjus, pamatyti, ką jie veikia. O siekdama bendrystės, kviečiu ir autorius iš kitur, kad patiems būtų galimybė daugiau pažinti, išmokti, dalytis žiniomis“, – tikino viekšniškė.
Pasak jos, antrą vasarą iš eilės Viekšniuose vykusio kūrybiškumą skatinančių renginių ciklo dalyviai – visi, kam įdomi kūryba. Tarp jų – ir jau kuriantys žmonės, ir dar tik pradedantys „matuotis“ kūrybiškumo galimybes. Amžiaus grupė nesvarbi. Svarbiausia – smalsumas.
„Pernai per vieną iš renginių sakiau: jei nors vienas projekto dalyvis savo gyvenime atras menus, tikslas bus pasiektas. Tas pats galioja ir šiemet. Labai svarbu sudominti, tinkama linkme nukreipti, parodyti galimybes. Kuriančio jaunimo yra, reikia tik šiuos žmones atrasti“, – įsitikinusi I. Stankienė.

Pirmoji diena – fotografijai

Pirmoji projekto „Kūryba. Tai?“ diena buvo dedikuota fotografijai.
Viekšniuose gyvenantys fotografai, Akmenės ir Mažeikių fotoklubo „Lokys“ įkūrėjai Loreta ir Sigitas Kazlauskai projekto dalyviams parodė kadaise naudotų ir dabar jau eksponatais tapusių fotoaparatų kolekciją, kalbėjo apie meninės fotografijos subtilybes, išsakė savo požiūrį į kūrybiškumą.
Viekšniuose lankėsi fotomenininkas Artūras Šeštokas, jis surengė „Šlapio kolodijaus fotografijos“ dirbtuves. Svečias pademonstravo, kaip kuriami laiko tėkmei atsparūs, vienetiniai atvaizdai ant stiklo plokščių. Šlapio kolodijaus fotografijos metodas sukurtas dar XIX amžiuje ir buvo sėkmingai naudotas tris dešimtmečius. Šiuo fotografijos metodu išgaunami itin tikroviški atvaizdai. Į dirbtuvėles susirinkę dalyviai galėjo tuo įsitikinti savo akimis.

Fotomenininkas Artūras Šeštokas papasakojo ir parodė unikalią, senovinę techniką – šlapio kolodijaus fotografiją.

Fotografijai skirtą dieną Mažeikių Henriko Nagio viešosios bibliotekos Viekšnių filiale surengta paskaita, kurioje pristatytas mūsų krašto menininkas, keliautojas Paulius Normantas – jo kūrybinis palikimas, darbų subtilybės, stebėtas menininko interviu įrašas.
Nuo 1959 m. P. Normantas gyveno Viekšnių miestelyje, kur buvo gavęs butą profesorių Biržiškų name. O paskui kas vasarą nors savaitei jis sugrįždavo į Viekšnius.

Prie malūno – žemės meno instaliacija

Antradienį projekto dalyviai pravėrė juvelyrės Vaidos Stankuvienės dirbtuvių duris ir sužinojo įvairių subtilybių apie šį meną, apžiūrėjo jos kūrinius, darbo vietą, naudojamus įrankius.
Dvi floristės – Jolanta Jablonskienė ir Vitalija Kubeckienė – Ventos salelėje prie Viekšnių malūno sukūrė didžiulę žemės meno instaliaciją „Pajausk. Paliesk. Padaryk. Kelionė į save“, pavaldžią laikui, kviečiančią susimąstyti, ir surengė jos pristatymą.

Nuotraukoje „iš paukščio skrydžio“ užfiksuota Vitalijos Kubeckienės ir Jolantos Jablonskienės sukurta žemės meno instaliacija.

Žemės menas – viena draugiškiausių gamtai meno šakų. Darbams naudojamos tik gamtinės medžiagos ir tik tos, kurios yra toje erdvėje.
„Kaip lankytojai supras kūrinio idėją, parodys ateitis. Mūsų tikslas – intriguoti, kelti klausimus, paskatinti prieiti arčiau, nebūti pasyviais stebėtojais. Įtraukti juos ramiai, pamąstant pereiti šį taką. Paklausyti malūno užtvankos vandens šniokštimo, vėjo, pasėdėti ant akmens, suprasti gamtos, žmogaus ir visa ko laikinumą“, – taip savo kūrinį pristatė autorės.
Darbui pasirinktas salelės pakraštys, kuriame auga labiausiai saulės išdeginta žolė. Per potvynį ši dalis būna dar ir apsemta. Nuėmusios išdegusią velėną, iš atsivėrusios žemės jos sukūrė niekaip nepagražintą takelį.

Kūrybinis rašymas ir haiku

Trečią projekto dieną jo dalyviai turėjo galimybę dalyvauti „Kūrybinio rašymo dirbtuvėse“, kurias vedė LRT televizijos laidos „Išpažinimai“ ir LRT radijo laidos „Pažinimai“ vedėja, kūrybinio rašymo mokymų autorė ir vedėja, dviejų knygų bendraautorė Viktorija Urbonaitė.
O trijų knygų autorė, mažeikiškė Jūratė Norvaišienė projekto dalyvius pakvietė į „Haiku rašymo dirbtuves“.
„Nors mano pagrindinė veikla yra darbas televizijoje ir radijuje, tačiau kūrybinio rašymų užsiėmimų netrūksta. Žmonės iš visų Lietuvos kampelių kviečia ir kalbina atvykti pas juos. Ir man tai yra didžiausias malonumas“, – tikino V. Urbonaitė.

Pasak jos, kūrybiškų vaikų, jaunimo, suaugusiųjų yra tikrai nemažai, tik kartais jie patys netiki savo jėgomis, jaudinasi, nes galvoja, kad geriau kopijuoti ir būti kaip visi, nei imtis kažko originalaus, drąsaus, savito. Tačiau unikalumas, savas balansas kaip tik ir yra raktas į žmonių širdis.
„Kad kūrybiškumas augtų, reikia saugios, skatinančios augti aplinkos, padrąsinimo. Tam ir atvažiavau į Viekšnius, kad įkvėpčiau imtis kūrybos, drąsiau svajoti, ieškoti savyje lobių. Jauni žmonės labiausiai domisi tuo, ką paskui su ta kūryba daryti, tad džiaugiuosi, kad galiu jiems papasakoti ir apie leidybos užkulisius, apie knygų rašymo virtuvę“, – mintimis su „Santarvės“ skaitytojais dalijosi lektorė.

Vertingas ir reikalingas projektas

Viekšniškė Bernadeta Staskevičienė, 2D animatorė ir grafikos dizainerė, kai kuriuose projekto „Kūryba. Tai?“ renginiuose dalyvavo ir pernai. Kaip pati sakė, trumpam užbėgdama per pertraukėles nuo darbo.
Šiemet darbus ir asmeninius reikalus ji jau susidėliojo taip, galėjo dalyvauti „pilna koja“. „Man, kaip žmogui iš „kūrybinio pasaulio“, šie renginiai – stovyklėlės – aukso vertės. Galėjau praplėsti akiratį, sužinoti ir net pabandyti kažką naujo, pasisemti įkvėpimo ir energijos, pabendrauti ir tiesiog pabūti tarp tokių įdomių žmonių, kuriuos norėčiau pavadinti GRYNUOLIAIS“, – mintimis pasidalijo B. Staskevičienė.

Kūrybiškumo reikia pasisemti

Anot viekšniškės, būna, kad menininkai taip pat, kaip ir kitų sričių atstovai, paskęsta kasdienybėje, reikaluose, darbuose. Tada gresia perdegimas ir dingsta kūrybinis džiaugsmas. Todėl atsitraukti, pabūti tarp panašių žmonių, pajusti jų džiaugsmus ir rūpesčius, pažinti kito žmogaus autentišką kūrybinį kelią labai vertinga.
„Mes sąmoningai ar nesąmoningai, bet vis ieškome kur to kūrybiškumo pasisemti. Nes juk iš tuščio indo nieko neįpilsi. Man labai patinka, kad projekto iniciatorė Inesa į „dienos šviesą“ bando ištraukti vietinius kūrėjus, amatininkus, įdomius žmones.

Į renginius ėjau neturėdama didelių išankstinių lūkesčių, bet grįžau pilna naujų minčių. Tos iš žmonių išgirstos patirtys įkrenta į širdį, nauji pamatyti ir išbandyti kūrybiniai keliai virsta į savotiškus papildomus raumenis. Niekada nežinai, kas gyvenime ims ir pravers. Yra teisingas posakis, kad ką susidėjai į galvą, to niekas neatims. Tam, kad kūrybiškumo upė srauniai tekėtų žmogumi, turime įsileisti daug mažų upių ir upeliukų. Taigi naujoms patirtims nereikia statyti užtvankų“, – apibendrino B. Staskevičienė.

Loretos ir Sigito KAZLAUSKŲ, Inesos STANKIENĖS nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto