Susitikę Senovės Romos gyventojai, užuot mums įprastai pasisveikinę, paklausdavo: „Kaip prakaituoji?“ Gausus prakaitavimas pirtyje buvo laikomas puikios sveikatos požymiu.
Apie pirties malonumus pakalba ir mažeikiškiai. Kas neturi savosios, švarintis ir sveikatintis traukia į viešąją pirtį.
PARINKO ŽMONĖS
Pagal Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupės vietos veiklos strategiją, planuojama renovuoti pirties pastatus Purvėnuose bei Židikuose.
Savivaldybės administracijos teikiamiems projektams finansuoti planuojama gauti iki 200 tūkst. litų Europos Sąjungos skiriamos paramos.
Vietos veiklos grupės pirmininkė Loreta Rubežienė „Santarvei“ sakė, kad atnaujinti šiuos objektus pasiūlė patys žmonės.
„Kai dvejus metus rengėme strategiją, rinkosi žmonės, seniūnai, bendruomenių atstovai. Su jais kalbėjomės apie poreikius, jie įvardijo, kad pirtis kaime ar miestelyje – būtina,“ – pasirinkimą paaiškino specialistė.
DIRBA REGULIARIAI
Surengtą gyventojų apklausą prisiminė ir Židikų seniūnė Stanislava Valatkevičienė. Anonimiškose anketose vietos žmonės pirtį įvardijo kaip vieną iš reikalingiausių objektų.
Seniūnė pasakojo, kad vos jai pradėjus dirbti, pirtis buvo iš dalies atnaujinta: iš specialiųjų lėšų buvo pakeistas katilas, padaryti nauji suoliukai.
„Bet jie jau supuvo, – pastebėjo S. Valatkevičienė. – O pirtis reikalinga ir dėl to, kad ne visi žmonės turi įsirengę vonias. Ypač tie, kurie sunkiau gyvena.“
Židikuose viešoji pirtis kūrenama kas antrą savaitę. Seniūnė paskaičiavo, kad kaskart čia susirenka apie trisdešimt židikiškių.
Kad netrūksta norinčiųjų pertis, „Santarvei“ patvirtino ir Purvėnų kaimo bendruomenės pirmininkas Paulius Erlickis. Į reguliariai dirbančią pirtį daugiausia susirenka vidutinio amžiaus žmonės.
„Anksčiau būdavo susirinkimai, žmonės juose dalyvaudavo, dabar seniūnija – mieste, ten žmonės nuvažiuoja rečiau. O į pirtį sueina paprastesnio sluoksnio žmonės, ten vienas per kitą perduoda žinomą informaciją,“ – pašnekovas užsiminė ne tik apie tiesioginę pirties naudą kūnui.
RENKASI NE TIK VIETINĘ
Į vietos veiklos grupės parengtą pirmąją strategiją buvo įtraukta Viekšnių viešoji pirtis.
Viekšniškiai jau porą metų prausiasi atnaujintame pastate: pakeista krosnis, sudėti plastikiniai langai, salė išklijuota plytelėmis. Kapitaliniam remontui tąkart skirta 60 tūkst. litų: pusė sumos gauta iš Europos Sąjungos lėšų ir Savivaldybės administracijos.
Dešimt metų šioje pirtyje dirbanti Danutė Mažeikienė pastebėjo, kad viešoji pirtis populiarėja.
„Kol ją remontavo, mane iš visų pusių atakavo, kada pradės veikti,“ – nusijuokė pašnekovė.
Moteris pasakojo, kad paprakaituoti ateina įvairaus amžiaus žmonių – nuo senolių iki šeimų su vaikais. Čia susirenka ne tik viekšniškiai, į Viekšnių pirtį atvažiuoja ir mažeikiškių.
Tuo tarpu Mažeikių miesto pirties prižiūrėtojas Antanas Arnotas „Santarvei“ sakė, kad čia taip pat susirenka ne tik vietiniai.
„Vienas kitas atvažiuoja iš kaimo. Žiūrėk, važiuoja kas nors, tai ir kaimyną paima. Kas kurią pirtį labiau pamėgsta,“ – apie lankytojų mainus paaiškino pašnekovas.
ATSPINDI GYVENIMĄ
Prieš trejus metus atnaujintoje miesto pirtyje įrengtos keturiasdešimt dvi vietos, čia dažniausiai lankosi pensinio amžiaus mažeikiškiai.
Kokios pirtyje temos? Kalbinti pirtininkai „Santarvę“ patikino, kad lankytojai diskutuoja einamiausiais kasdienos klausimais.
„Ką laikraštyje perskaitė, ką per televiziją pamatė, ką naudingo nauja valdžia nuveiks. Žmonės čia ateina praustis, juk nei alaus, nei degtinės čia nėra, tad ilgai neužsibūna. Kas ką keikia, kas kuo džiaugiasi. Bet dažniausiai dalijasi bėdomis,“ – pašnekovai pasakojo apie pirtyje tvyrančias emocijas.
Pagal lankytojų skaičių pirtininkai numano ir apie jų gyvenimą: jei pirtyje – mažiau žmonių, vadinasi, dar neišdalintos pensijos ar pašalpos. Pirtys ypač prisipildo prieš didžiąsias metų šventes.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Mažeikių miesto pirties prižiūrėtojas A. Arnotas „Santarvei“ sakė, kad sulaukia ne tik mažeikiškių – atvažiuoja žmonių ir iš kaimo.
