VVKT: dezinfekcinius skysčius reikia naudoti atsargiai

Nuotr. iš SAM archyvo

Siekiant suvaldyti visą pasaulį jau daugiau nei metus kaustančią COVID-19 pandemiją, labai svarbu laikytis tinkamos rankų higienos, kuo dažniau plauti jas su muilu, reguliariai dezinfekuoti, stengtis neliesti rankomis veido: akių, burnos, nosies. Dezinfekcines priemones būtina naudoti taip, kaip nurodyta jų etiketėse ar informaciniuose lapeliuose, jokiu būdu nereikėtų persistengti dezinfekuojantis ar juo labiau priemonę naudoti ne pagal paskirtį, mat priešingu atveju galima rimtai pakenkti savo sveikatai.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipia dėmesį, kad per praėjusius metus, lyginant su ankstesniais, konsultacijų dėl apsinuodijimų dezinfekciniais skysčiais skaičius išaugo daugiau nei dešimt kartų.

Išaugo apsinuodijimų skaičius

Kaip teigia VVKT Farmakologinio budrumo ir Apsinuodijimų informacijos skyriaus vedėja Eglė Burbienė, dėl galimų apsinuodijimų rankų ir paviršiaus dezinfekcinėmis priemonėmis 2020 metais buvo suteiktos 142 konsultacijos, iš jų 23 konsultacijos – įtariant vaikų apsinuodijimus. Palyginus su ankstesniųjų metų statistika, konsultacijų dėl galimų apsinuodijimų dezinfekcinėmis medžiagomis skaičius išaugo net 13 kartų, mat 2019-aisiais buvo suteikta 11 konsultacijų dėl galimų apsinuodijimų dezinfekantais atvejų, o 2018-aisiais – vos 6 konsultacijos. Išaugęs apsinuodijimų skaičius išlieka ir šiais metais – 2021 metais, per pirmą ketvirtį jau suteiktos 25 konsultacijos.
Dažniausiai susidurta su atvejais, kai pacientai apsinuodijo netyčia išgėrę skysčio rankoms dezinfekuoti. Pasitaikė keli atvejai, kai asmenys pasipurškė dezinfekciniu skysčiu skaudančią gerklę, kitiems išbėrė dezinfekuojamų rankų odą. Taip pat žmonės skundėsi, kad dėl dezinfekcinių priemonių dažnesnio vartojimo jaučia akių bei kvėpavimo takų sudirgimą, rankų odos deginimą.

Kaip veikia dezinfekantai?

Apsinuodijimo simptomai, VVKT atstovės E. Burbienės teigimu, priklauso nuo to, ar dezinfekcinės priemonės per klaidą buvo išgerta, ar įkvėpta ir nuo dezinfekcinės priemonės paskirties.
Dirbant su šiomis priemonėmis, ypač skirtomis paviršiams valyti, gali būti dirginami kvėpavimo takai, gleivinės, atsirasti gerklės, akių dirginimas, kosulys, sunkiais atvejais – net dusulys, paūmėti lėtinės kvėpavimo takų, alerginės ligos.
Skiriasi ir patys dezinfekciniai skysčiai. Rankų odai skirti dezinfekantai gali dirginti, sausinti ir alergizuoti odą, paviršių dezinfekcijai skirti skysčiai, priklausomai nuo jų sudėties, gali turėti ir ėsdinančių (korozinių) savybių ir jokiu būdu neturėtų būti vartojami odos dezinfekcijai.
Netyčia išgėrus paviršiams dezinfekuoti skirtos priemonės, gali atsirasti gerklės graužimo, dirginimo jausmas, sunkiais atvejais – vystytis net cheminis virškinamojo trakto nudegimas.
Rankų dezinfekciniai skysčiai savo sudėtyje paprastai turi didelę etanolio ir izopropilo alkoholio koncentraciją ir yra mažiau pavojingi.
Visas straipsnis – penktadienio laikraštyje.

Pagal VVKT informaciją parengė Asta ŠILAITYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

Naujienos iš interneto