Vyrai, rytoj nepamirškit savo moterų

Ir ką? Savivaldos rinkimuose beveik padėtas taškas. Liko du kandidatai, beje, vyras ir moteris. Mažeikiuose būtų istorinis įvykis, jei prie rajono vairo stotų moteris. Ir dabartinis meras būtų didelis, labai didelis džentelmenas, jei užleistų vietą moteriai. Deja, šiuo atveju tai ne jo valia, tad bus taip, kaip norės mažeikiškiai. Nedrįstu prognozuoti, kieno bus pergalė – tai po savaitės nuspręs rinkėjai.
Nežinau, prikalsit mane prie sienos ar ne, bet visus agitavęs dalyvauti rinkimuose, praėjusį sekmadienį pats juose nedalyvavau. Bandysiu paaiškinti, kodėl. Prieš rinkimus labai garsiai buvo skelbiama, kad bet kuris mažeikiškis, registruotas Mažeikių rajono teritorijoje, gali balsuoti bet kurioje rinkimų apylinkėje. IR KĄ JŪS MANOTE? Viskas buvo ne taip.
Prieš pasakodamas savo praėjusio sekmadienio nuotykius noriu pasakyti, kad visų ligšiolinių rinkimų metu balsuodavau iš anksto Savivaldybėje ar rinkimų dieną Merkelio Račkausko rinkimų apylinkėje. Dabar susigundžiau ta lengvata, kad galiu balsuoti bet kurioje savo rajono rinkimų apylinkėje. Nuo to viskas ir prasidėjo. Draugas ėjo balsuoti į artimiausią apylinkę, tad nusprendžiau jam palaikyti kompaniją. Toje rinkimų apylinkėje sužinojau, kad yra „užlūžusi“ bendra kompiuterinė sistema, tad balsuoti čia aš negaliu.
Teko eiti kitur. Dar vienoje apylinkėje sistema veikė, bet iš manęs pareikalavo pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Kadangi tokios aš nesinešioju, man buvo pasakyta, kad turiu eiti balsuoti į senamiestį – ten, kur balsuodavau anksčiau. Kadangi jau buvo gerokai po pietų, nusprendžiau, kad merą išrinks ir be manęs, ir grįžau į namus.
Dabar manęs jau neapgausit: pasinaudosiu išankstinio balsavimo galimybe ir savo valią išreikšiu laisvai ir nepriklausomai nuo jokių sistemų, pažymų bei trukdžių.
Praėjusį savaitgalį teko pasidžiaugti Renavo dvaro rūmuose vykusiu renginiu – čia savo naują knygą pristatė, dainavo ir su žiūrovais bendravo aktorė Nijolė Narmontaitė. Kovo 7-ąją šio dvaro rūmai kviečia į garsiojo Merūno koncertą – kiek žinau, net 30 eurų kainuojantys bilietai jau išpirkti, rūmų administracija mąsto apie antrąjį koncertą, skirtą moterims. Visa tai – Renave ir ne kiekvienas turi galimybę ten nuvažiuoti. Bet mes čia pat turime Savivaldybės kultūros centrą. Tiesa, jis atnaujinamas, bet juk nesugriuvęs: puikiai funkcionuoja jo Mažoji salė, kurioje vyksta įvairūs renginiai. O kodėl čia negali vykti kameriniai renginiai – susitikimai, koncertai, sutraukiantys šiek tiek mažiau auditorijos? Renavo dvaras nesutalpina visų norinčiųjų, o Mažoji salė kultūros centre daug didesnė, tad kodėl nepasinaudojus šia galimybe? Žinau, kad centras šiuo metu neturi realiai dirbančio direktoriaus, bet negi be jo negali vykti renginiai? Tiesiog reikia kažkam pajudėti, pasistengti ir koks nors atlikėjas ar nedidelis kolektyvas tikrai atvyktų. Negi Kultūros centrui nereikia pinigų?
Beje, tai ne mano išgalvojimai – tokias mintis man elektroniniu paštu išsakė vienas mažeikiškis, bet viską apmąstęs, aš jam pritariu. Kodėl nepasistengus, bičiuliai?
Ir dar. Kultūros centro tinklalapyje matau tik Kovo 11-ajai skirtą skelbimą, o rubrikoje „Renginiai“ paskutinis renginys – Vasario 16-oji. Bet jau kovas, o apie šį mėnesį vyksiančius renginius, be Kovo 11-osios šventės, daugiau nieko nėra, nors anksčiau mačiau „Visavi“ teatro reklamuojamą afišą apie Teatro dienai šio kolektyvo sukurtą spektaklį „Mizantropas“ – afiša liko tik ant skelbimo lentų. Yra kaip yra, ir nieko čia nepadarysi.
O dabar – apie mūsų keturkojus draugus – šunis. Pirmasis pastebėjimas – mano draugas papasakojo, kad nuėjus susimokėti už butą, į tą kontorą įžengė moteriškė, nepamačiusi, kad po jos bato padu pakibęs šuns kakulis: kai jau ten buvę žmonės ne tik pamatė, bet ir užuodė, kas po jos padu, moteris labai susinepatogino ir išbėgo į lauką ta negražybe atsikratyti.
Toliau šia tema. Mano draugė Zina kasdien su vaiku išeina pasivaikščioti į vadinamąjį Sodų parkelį. O ten – šeimininkų su šunimis daugiau nei mamų su vaikais. Ir tie gauruoti padarai kakoja kur nori – visiška laisvė. Praėjusiais metais ten buvo lentelės su draudimais –  šioje teritorijoje negalima vedžioti keturkojų. Šiemet jų jau nėra – tuo, matyt, „pasirūpino“ šunų šeimininkai. Tad parkelio sargams ir prižiūrėtojams derėtų apsižiūrėti ir pasistengti, kad tos lentelės vėl atsirastų – gal jos bent kiek sudrausmina nevalyvus šunų šeimininkus, kuriems nė motais, kur jų keturkojis tuštinasi. O kad susirinktų šunų kakučius, – tai nė į galvą nešauna.
Jei tokie dalykai dėsis ir toliau, į parduotuves ar kitur visi eisime „šuninais“ ir smirdančiais batais.
O dabar šiek tiek kitokia šuniška tema. Neseniai J. Basanavičiaus gatvėje teko eiti tarp vieno daugiabučio ir tvora aptverto individualaus gyvenamojo namo. Ten mane šiek tiek išgąsdino aptvare buvęs ir netikėtai pradėjęs loti didžiulis juodas šuo. Bet ne dėl to apie tai pasakoju. Atkreipiau dėmesį į tai, kad tas didžiulis šuva, rodos, rotveileris, laikomas tokiame mažame voljere. Juk tokiam šuniui reikia daugiau laisvės, judėjimo, o tas aptvaras tiktų gal kokiam nedideliam šuniukui. Čia aiškiai pažeidžiamos gyvūno teisės – kaip galima tokį šunį uždaryti į nedidelį aptvarą – tai jau jo kankinimas. Toje sodyboje, kiek mačiau, vietos tikrai yra, tad kodėl šuniui neįrengus didesnio voljero?
Baigdamas noriu priminti, kad rytoj – Kovo 8-oji, Tarptautinė moters diena. Taigi, vyrai, nepamirškit šventės ir neapsikiaulinkit – gėlės žiedas malonus bet kuriai moteriai.
Tad sėkmės ir puikių šventinių akimirkų.
sisbeitauskas@santarve.lt