Vytautui Landsbergiui nebus skirta 2015 metų Laisvės premija

BFL nuotr.

Seimas nepritarė siūlymui 2015 metų Laisvės premiją paskirti pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos vadovui, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui.

Seimas nepritarė

Antradienį po svarstymo už šį Seimo Pirmininko pavaduotojos, Laisvės premijų komisijos pirmininkės Irenos Degutienės pristatytą Seimo nutarimo projektą balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 48 parlamentarai.
Po šio balsavimo I. Degutienė pareiškė apie atsistatydinimą iš šios komisijos pirmininkės ir narės pareigų, iš komisijos pasitraukė ir Seimo narė Dalia Kuodytė.
Laisvės premijų komisija V. Landsbergio kandidatūrą nusprendė siūlyti, atsižvelgdama į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus.

Apdovanos penktą kartą

Vadovaujantis Laisvės premijos įstatymu, 2011 m. rugsėjo 15 d. įsteigta Laisvės premija. Ja siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Laisvės premija kiekvienais metais įteikiama Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją.
Pirmoji Laisvės premija 2011 m. skirta Rusijos kovotojui Sergejui Kovaliovui už laisvės, žmogaus teisių ir demokratijos skleidimą, antroji – 2012 m. skirta Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji – 2013 m. skirta kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui, ketvirtoji – 2014 m. skirta Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.