„Wiinit Pelimannit“ festivalis – muzikavimo ir bendravimo malonumas

Paskutinis koncertas Parainene tuoj prasidės…

Rugpjūčio pradžioje Suomijoje vykusiame liaudiškos muzikos festivalyje „Wiinit Pelimannit“ dalyvavę Viekšnių kultūros centro liaudiškos muzikos kolektyvo „Virventa“ atlikėjai grįžo kupini įspūdžių.
Jau antrą kartą Paraineno miestelyje svečiavęsi mažeikiškiai nepaliauja žavėtis suomių muzikalumu, gebėjimu džiaugtis savo pomėgiu ir tuo džiaugsmu dalytis su visais.

Bendrauti pradėjo prieš 3 metus

Rugpjūčio 3–5 dienomis „Virventa“ dalyvavo liaudies muzikos festivalyje „Wiinit Pelimannit“, jau 15-tą kartą organizuojamą Parainene, įsikūrusiame netoli Turku miesto.
Lietuvius į šventę pakvietė organizatoriai – liaudies muzikos grupės „Nilsbyn Pelimannit“ („Nilsbyn muzikantai“) atlikėjai, kurie neseniai patys svečiavosi mūsų rajone – dalyvavo viekšniškių surengtoje kapelų šventėje.
Draugystė užsimezgė mažeikiškio Virgilijaus Radvilo dėka – būtent jis prieš trejus metus supažindino abu kolektyvus.
Svečius iš Mažeikių priėmę suomiai „Virventą“ pakvietė į festivalį Parainene, tad 2015-aisiais mažeikiškiai pirmą kartą koncertavo „Wiinit Pelimannit“ festivalyje.
„Nilsbyn Pelimannit“ vadovas Jukka Hanninen ir dar keli atlikėjai savo iniciatyva jau penkiolika metų kiekvieną rugpjūtį miestelyje rengia populiariosios muzikos festivalius, į kuriuos suvažiuoja mėgėjų kolektyvai iš visos šalies.

Stulbinantis mobilumas

„Virventos“ vadovas Rimantas Mikalauskas „Santarvei“ pasakojo, kad šį rugpjūtį šeimininkai minėjo ne tik festivalio, bet ir savojo kolektyvo jubiliejų – penkiolikmetį. Mažeikiškio nuomone, tokio renginio vertė – išskirtinė, nes jis organizuojamas be valdžios pagalbos, dažniausiai – be jokios paramos.

Didžiulis sunkvežimis gana greitai gali pavirsti improvizuota scena.

„Festivalis gyvuoja kelių vyrų iniciatyva. „Wiinit Pelimannit“ – tai didžiulis darbas, bet suomiai nelaiko jo sudėtingu, nes muzikuoti jiems – malonumas, jie džiaugiasi galėdami klausytis, groti, dainuoti, bendrauti. Ir dėl to jau tiek metų organizuoja festivalį“, – kalbėjo vadovas.
Dar viena šeimininkų muzikavimo ypatybė, nustebinusi mažeikiškį, – kolektyvų ir atlikėjų mobilumas. Pasak R. Mikalausko, jei kam patiko atlikėjas, instrumentas, grojimo maniera, jei šovė mintis, jog galima susiburti ir sugalvoti naują projektą, suomiai tai ir padarys. Ir nesvarbu, kad bendrauti reikės atlikėjams iš kelių regionų – važiuoti, repetuoti, – jie tai padarys.
„Jie stengiasi, ieško, bando – sąstatai įvairių įvairiausi, visi instrumentai tinka… Ir stebuklas – iš to gimsta nauja kokybė“, – akcentavo „Santarvės“ pašnekovas.

Pagyvino festivalį

„Wiinit Pelimannit“ festivalio metu koncertai vyksta keliose vietose. Visų atlikėjų tiesiog neišgirsi ir nepamatysi. „Virventai“ teko koncertuoti tris kartus – išbandyti ne tik puikią tenykščių medinių kultūros rūmų akustiką, bet ir sveikinti žiūrovus iš didžiulio sunkvežimio – organizatorių pastangomis jis gana greitai paverčiamas improvizuota scena.
„Virventa“ festivaliui parengė specialią programą, kurioje pakako ir suomių, ir lietuviškos, ir ten taip mėgstamos šokių muzikos. Klausytojai puikiai įvertino populiarių melodijų, įvairių tautų šokių muzikos popuri.
Šeimininkai sakė, kad „Virventa“ labai pagyvino festivalį, nuo suomių atlikėjų kolektyvas iš Lietuvos skyrėsi ir nuotaikinga, uždegančia muzika, ir savitomis aranžuotėmis.
„Suomiai mėgsta šokti ir matyti, kad jie moka šokti. Festivalio pabaigai buvo surengtas didžiulis šokių vakaras – tuomet scenoje grojo ne tik atskiri kolektyvai, bet ir orkestras“, – pasakojo R. Mikalauskas.
Svečius iš Mažeikių sužavėjo tenykščių žiūrovų ir atlikėjų bendravimas – vieni mėgaujasi savo atliekama muzika, kiti – džiaugiasi ją girdėdami, šokdami.
„Noras muzikuoti, susitikti, bendrauti – tai kažkas fantastiško. Tam nereikia išskirtinės aplinkos, sąlygų, butaforijos. Suomių kolektyvams ir žiūrovams visos erdvės tinka“, – kalbėjo „Virventos“ vadovas. Jo nuomone, mums, lietuviams, dar labai trūksta šitos bendravimo laisvės, galimybės atsiduoti pomėgiui ir už tai nieko iš nieko nereikalauti – tiesiog puikiai leisti laiką.

Bendravimas tęsis

Kol šeimininkai tvarkėsi po festivalio, svečiams sekmadienį buvo surengta išvyka – jie plaukė į vieną iš netoliese esančių salų, kur galėjo pažvejoti, pailsėti, pasimaudyti. Kai kas iš „Virventos“ muzikantų ilgam prisimins tą pramogą – ne kasdien lyg niekur nieko pavyksta sugauti dviejų kilogramų lydeką…

Tai vienas iš festivalio koncertų. Puikiai jaučiasi tiek atlikėjai, tiek žiūrovai.

Grįždami namo iš smagios viešnagės mažeikiškiai kūrė tolesnius bendradarbiavimo planus. „Pagalvojome, kad būtų gerai suomius pasikviesti į kitais metais Mažeikiuose organizuojamą amatų šventę. Jie puikiai įsikomponuotų į mūsų renginį“, – kalbėjo R. Mikalauskas.
O atsakomasis vizitas į „Wiinit Pelimannit“? Gal dar kitais metais, o gal 2020-aisiais… Nėra paprasta toliau išvykti 10 atlikėjų kolektyvui.
„Noriu pasidžiaugti mūsų žmonėmis – mes taip pat muzikuojame savo malonumui ir neklausiame, kas mums už tai. Esame nusistatę savas taisykles, pamažu kaupiame fondą. O kai sukaupiame – galime ir draugus aplankyti“, – apibendrino „Virventos“ vadovas.
Nuotraukos iš „Virventos“ ir „Nilsbyn Pelimannit“ archyvų