Vis netyla pokalbiai apie tai, kokį smagų paskutinį liepos savaitgalį turėjo kalvariškiai ir jų svečiai. Progą švęsti ir džiaugtis jie išties gavo neeilinę – Žemaičių Kalvarija šiemet švenčia jos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 770-ąsias metines. Linksmintasi ir džiūgauta net tris dienas! Liepos 28–30 dienomis čia vyko daug ir įdomių renginių, susitikimų, koncertų, o pagrindinę šventės dieną – šeštadienį – Žemaičių Kalvarija lingavo kaip reikiant: tradicinis vasaros renginys virto įspūdinga gimtadienio fiesta.
Šimtmečius menanti istorija
Šiemet sukanka 770 metų, kai Gardai (dabartinė Žemaičių Kalvarija) rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėti pirmąkart – tai įvyko 1253 m. Istorijos metraščiuose pažymima, kad miestelis įsikūręs prie Varduvos upelio, kuriame, anot legendos, buvo krikštijami žemaičiai. Krikštijamieji gaudavo naujus vardus, ir dėl šios priežasties upė pavadinta Varduva, o šalia esantis kalnas –
Šv. Jono Krikštytojo kalnu.
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas 1417 m. Gardų žemę padovanojo Žemaičių vyskupui. 1619 m. ant Šv. Jono kalno buvo pastatyta koplyčia, 1622 m. įsteigta parapija. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius 1637 m. į Gardus pakvietė dominikonus, kuriems pastatė namus ir padovanojo žemės. Dominikonai čia įkūrė Kalvarijos kalnus – pastatė Kančios kelio stočių koplyčias. Nuo Garduose įkurtų kalvarijų vietovei prigijo Žemaičių Kalvarijos vardas.
Šventės pradžia – ant istorinio kalno
Prisimenant šią iškilią datą praėjusį penktadienį kalvariškiai buvo kviečiami rinktis būtent simbolinėje vietoje – ant Žemaitijos Kalvarijos piliakalnio, dar kitaip vadinamo Šv. Jono kalnu, kur, kaip manoma, ir yra miestelio pradžia.
Renginyje sugrįžta prie istorinių ištakų: kalbėta apie mūsų protėvius, konkrečiai – kuršių gentį. Apie ją plačiai ir įdomiai pasakojo kuršių istorijos rekonstrukcijos klubas „Pilsots“. Vėliau miestelyje koncertavo bardas Kazimieras Jakutis su bičiuliais, visi buvo kviečiami į dokumentinio filmo „Mūsų miesteliai. Žemaičių Kalvarija“ peržiūrą.
Šeštadienis – ypatinga diena
Tris dienas nusiteikę švęsti kalvariškiai ypač geros nuotaikos nestokojo šeštadienį. Jau nuo pat ryto miestelyje netilo šventinis šurmulys. Tradiciškai surengtos krepšinio, tinklinio varžybos, vyko automobilių slalomo varžybos. Visus stebino ir netradicinės rungtys, skirtos ekskavatorių vairuotojams. Smagių akimirkų žiūrovams netrūko!
Kad šventės dalyviai neišalktų, svetingieji kalvariškiai taip pat pasirūpino: miestelyje visą dieną garavo gardžių vaišių kvapas. Daugiau nei kilogramą sveriančius cepelinus virė Šašaičių gatvės gyventojai, Gegrėnų bendruomenė vaišino šaltibarščiais, Žemaičių Kalvarijos senjorės pasirūpino išvirti savo gardžiąją šilkinę košę, medžiotojų klubas „Žemaitija“ viliojo žvėrienos kepsniais. Tačiau visus savo išmone pralenkė kalvariškiai vyrai: jie grikių košę išvirė… ekskavatoriaus kauše!
Visi virėjai, be jokios abejonės, nusipelnė didžiausių padėkų vakarinėje šventės programoje. Ji į Žemaičių Kalvariją sukvietė būrį žmonių, ne tik vietiniai norėjo pasidžiaugti miestelio jubiliejumi.
Sulaukta ir garbių svečių. Pirmiausia visus pasveikino Žemaičių Kalvarijos seniūnė Dovilė Brasaitė. Seniūnijos vadovė neslėpė džiaugsmo matydama, kiek žmonių atvyko į šventę. Savo ruožtu seniūnė su kolegomis įteikė keletą dovanų. Kadangi miestelis šventė 770 sukaktį, tai ir apdovanojimų sulaukė būtent tie kalvariškiai, kurie šiemet švenčia 7 ir 77 metų sukaktis, bei vienintelis šiemet seniūnijoje gimęs vaikelis ir jo tėveliai – mažoji Izabelė ir jos tėveliai Greta ir Mantas Daukinčiai.
Padėkota ir tiems, kurie labiausiai garsina Žemaičių Kalvarijos vardą – tai Europoje ir pasaulyje savo kraštui atstovaujantis ir laurus skinantis motokrosininkas Domantas Jazdauskas ir į Gineso rekordų knygą patekęs Laimonas Momkauskas, rekordininko titulą gavęs už tai, kad mesdamas tai dešine, tai kaire ranka iš eilės pataikė 43 baudos metimus.
Apdovanoti buvo ir sporto varžybų nugalėtojai, tarp kurių labiausiai nusipelnęs – kasmet šaškių varžybų nugalėtoju tampantis Romualdas Šlepavičius.
Netrūko norinčių kalvariškius pasveikinti svečių. Į Žemaičių Kalvariją atvyko Seimo nariai Jonas Varkalys ir Jurgis Razma. Žemaičių Kalvarijos seniūnei D. Brasaitei J. Varkalys padovanojo valstybės vėliavą, dalies sporto varžybų organizatoriui Arvydui Trumpickui įteikė padėkos raštą.
„Šiais metais Vilnius švenčia savo 700 metų sukaktį ir sako, kad yra jaunas. Jūsų privalumas – esate 70 metų už sostinę vyresni. Tad šauniai atšvęskit, pabendraukit, patirkit kuo geresnių emocijų“, – linkėjimų negailėjo ir Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis. Jam antrino vicemeras Žydrūnas Purauskis, pasidžiaugdamas Žemaičių Kalvarijos žmonių bendruomeniškumu, bendru darbu, gebėjimu rasti naujų idėjų ir erdvių šventei.
Meras įteikė ir keletą padėkos raštų šeimoms, kurios ypač aktyvios Žemaičių Kalvarijos bendruomenės gyvenime: Daivai ir Arvydui Trumpickams, Erikai ir Arvydui Mikalauskams, Jovitai ir Alfredui Mikalauskams.
Į saviškius kreipėsi ir Žemaičių Kalvarijos bendruomenės „Gardai“ pirmininkas Bronius Kleinauskas, kviesdamas žmones nepamiršti savo gimtinės šaknų. „Kiek daug žmonių šiandien pas mus! Vadinasi, žmonės myli Žemaičių Kalvariją“, – pasidžiaugė pirmininkas.
Kunigas Modestas Ramanauskas sakė: „Norisi pasidžiaugti unikaliu Žemaičių Kalvarijos kraštu. Čia gyvena ypatingi žmonės, kurie moka darbą suderinti su malda, giesmę su daina. Maldas išmeldėme, giesmes išgiedojome, darbus nudirbome, tai šiandien belieka dainuoti. Dievo palaimos linkiu Žemaičių Kalvarijai.“
Linksmybių ir geros nuotaikos tą vakarą tikrai netrūko. Šventės dalyvius linksmino Žemaičių Kalvarijos moterų šokių grupė „Šokio vizija“, šokančių šeimų kolektyvas „Sruojoks“ iš Alsėdžių, kalvariškių moterų vokalinis ansamblis „Crescendo“, kapela „Sosiedā“, grupė „Vintažas“, atlikėja Katažina, „Grupė 2“.
Sulaukus vidurnakčio neapsieita be staigmenos. Šventės organizatoriai pasistengė visus nustebinti įspūdingu ugnies šou, kurį surengė „Viduramžiai Lt“.
Išaušęs sekmadienis visus kvietė į Žemaičių Kalvarijos šventovę. Bazilikoje aukotos šv. Mišios už vietos gyventojus. Po jų visi rinkosi į muzikinę popietę.
Daiva Gerikienė
