Žemaičių metams – dovana su perspektyvomis

Po apsilankymo Viekšnių vaistinėje-muziejuje.

Nuo praėjusių metų lapkričio aktyviai bendradarbiauja Sedos ir Viekšnių lopšeliai-darželiai. Mokytojos tobulina kvalifikaciją, norėdamos praturtinti ugdymo programas, – Žemaičių metams paminėti skirtų praktinių seminarų metu dalijasi patirtimi ir įžvalgomis, kaip vaikams įdiegti poreikį kalbėti žemaitiškai, išmokyti puoselėti krašto papročius.

Kvalifikaciją būtina tobulinti

Programos iniciatorės – Sedos lopšelio-darželio „Jurginėlis“ ikimokyklinio ugdymo mokytojos Vilma Pocienė ir Audra Sakalauskaitė. Jos kartu su direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Milieškiene, meninio ugdymo mokytoja Vilma Majauskiene bei Viekšnių lopšelio-darželio „Liepaitė“ direktoriaus pavaduotoja Jūrate Škerbiene ir mokytoja Gintare Gudauskiene parengė bendrą programą, organizavo veiklas. Ilgalaikėje programoje buvo numatyti keturi praktiniai seminarai.

Sedos lopšelio-darželio „Jurginėlis“ vadovė Birutė Radavičienė teigė, kad įstaigoje jau daugelį metų puoselėjamos žemaičių tradicijos. Pasak direktorės, devyni iš dešimties įstaigos darbuotojų kalba žemaitiškai, tad šia gyva šneka kiekvienais metais vyksta šiai kalbai ir tradicijoms puoselėti skirti renginiai, o taip pat konferencijos, seminarai, susitikimai, skaitovų konkursai, gerumo akcijos ir kt.

„Žemaičių kalbos metai buvo įprasminti prisimenant senąsias mūsų krašto tradicijas, papročius, dalijantis patirtimi su kitomis įstaigomis. Juk nuo mažens puoselėjami senovės papročiai ir tradicijos padeda nepamiršti savo šaknų. Tautosakos panaudojimas tiesioginiuose užsiėmimuose su vaikais plečia ir gilina intuityvų vaiko supratimą apie gimtosios kalbos tarmės savitumą, ugdo meilę ir pagarbą gimtajam žodžiui, nuo mažens moko gyvos, turtingos ir vaizdingos kalbos“, – kalbėjo direktorė.
B. Radavičienė pastebėjo, kad, siekiant ugdymo kokybės, dėmesys dažniausiai sutelkiamas į rezultatus ar vaiko pasiekimus ir dažnai pamirštama individuali kūrybinė raiška, asmeninė ar įgyta patirtis, jos dalijimasis su kitais.

Sedos lopšelyje-darželyje „Jurginėlis“ – žvakių liejimo edukacija.

„Žaisdami su vaikais turime išnaudoti visas įmanomas galimybes ir skatinti vaikus domėtis žodžių įvairove, plėtoti ne tik rišlią kalbą, bet ir žemaitišką kalbėjimą“, – akcentavo „Jurginėlio“ vadovė.

Naudinga ir bendradarbiavimo patirtis

Viekšniškės Sedoje apžiūrėjo ikimokyklinio ugdymo mokytojos gamybos ugdymo priemones, kurias ji apibūdino žemaitiškais ketureiliais, posakiais, pasakojimais. R. Milieškienė vedė edukaciją, kaip namų sąlygomis nusilieti žvakes. Meninio ugdymo mokytoja programos dalyvius mokė savos kūrybos žemaitiškų ratelių.

,,Liepaitės“ vadovė Daiva Narmontienė, vertindama programos veiklas, akcentavo ne tik žemaičių kalbos, papročių ir tradicijų puoselėjimą, bet įžvelgė ir gretutinį tikslą – praktinę galimybę kurti besimokančią ir efektyviai bendradarbiaujančią bendruomenę.
„Jau įvyko keturi mūsų bendros programos susitikimai: du – Sedos lopšelyje-darželyje ir du – Viekšnių. Pirmojo susitikimo, vykusio mano vadovaujamoje įstaigoje, metu švietimo pagalbos specialistai ir mokytojai su sediškėmis dalijosi patirtimi apie bendradarbiavimą puoselėjant tautinį paveldą. Jos pristatė penkis įvairaus pobūdžio pranešimus. Viešnios apžiūrėjo kruopščiai įrengtas įstaigos ugdomąsias erdves“, – vardijo direktorė.

Antrasis susitikimas Viekšniuose tema „Puoselėti tai, kas paveldėta“ įvyko šį mėnesį. Kolegės iš Sedos kartu su lopšelio-darželio „Liepaitė“ darbuotojomis aplankė istorines Viekšnių vietas, svečiavosi Snieginos Chriščinavičienės namuose, apžiūrėjo jos paveikslus, klausėsi žemaitiškų eilių.

Ruošiasi konferencijai

Dabar, kai mokymų ciklas artėja prie pabaigos, abiejų bendruomenių atstovės akcentuoja: Žemaičių kalbos metai buvo įprasminti prisimenant senąsias krašto tradicijas, papročius, dalijantis patirtimi su kitomis įstaigomis.
Sediškė V. Pocienė, viena iš idėjos autorių, teigė, kad lūkesčiai pasiteisino.

Patirtimi dalijasi Viekšnių lopšelio-darželio „Liepaitė“ pagalbos mokiniui specialistai.

„Dar kartą įsitikinau, kad patirtinis ugdymas suteikia galimybę vaikui pačiam trokšti žinių, domėtis. Vaikas pats gali kaupti informaciją iš savo veiklos patirties. Vaikų įgytos etnokultūrinės žinios bei patirtis palaipsniui subrandina artimą, nuoširdų santykį su savo kraštu, jo praeitimi ir dabartimi. Norėdami vaikams perduoti patirtį, patys turime domėtis savo kraštu, savo krašto tradicijomis, nuolat plėsti akiratį, kaupti žinias“, – pedagogų tobulėjimo reikšmę įvardijo ikimokyklinio ugdymo mokytoja.
„Jurginėlio“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Milieškienė išreiškė viltį, kad tai ne vienintelis bendras projektas.

„Daug vieni iš kitų išmokome, daug patyrėme, pamatėme, patobulinome, papildėme savo žodyną naujais žemaitiškais žodžiais, posakiais, išmokome žemaitiškų dainų, ratelių. Tikimės, kad užsimezgusi draugystė kasmet tik tvirtės. Galvoje jau sukasi naujos idėjos dėl bendrų projektų. Tik patys veikdami pasijusime pasitikintys savimi perduodant mūsų vaikams vertybes: tradicijas, tautosaką, tarmišką kalbą“, – kalbėjo pavaduotoja.
Dabar abiejų darželių pedagogės ruošiasi vasario mėnesį įvyksiančiai regioninei konferencijai, kuri užbaigs mokymų ciklą ir leis plačiau pasidalyti įgyta patirtimi bei įžvalgomis.
Kristina JUSTAUDIENĖ
Nuotr. iš įstaigų archyvų

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto