Žemaitėškė reikalā par ŽKD pėrminīnka āki

Žebrauskis Algėrds – naus Žemaitiu kultūras draugėjės pėrmininks, bet pri draugėjės reikalūn, pri heraldėkas kūrėma ir iteisėnėma – nu pat pradiuos. Dėl tuo anām šėndėin do kārtos daugiau šėrdės skaud, ka jaunė, savi dėdelēs Žemaitėjės patrijuotās laikō žmuonis, nuor sugriautė ton, kas tēp ne lėngvā sokorta ir iteisinta.

ŽKD pėrmininka pagalvuojėmā api Žemaitėjės istuorėjė ir anuos ženklus.
Vasara… Laiks, ka rēk atsėpūstė. Bet, kāp saka žemaitē, svarbo napadaugintė… Ka atsėpūtėms napalėkto gīvenėma būdo. Tad po IX Žemaitiu kultūras draugėjės sovažiavėma, katramė pasėtvėrtėnuom draugėjės veikluos pruograma, naskobiedamė pradiejuom rouštė atnaujintus Žemaitiu kultūras draugėjės īstatus ėr ėmiemės atributėkas žėnkla, vieliavas ėr ontspaudū kūrėma (dizaineris Vaičaitis Tuoms).
Dar so JAV universiteta kalbininkās, katrū rūpestio sėlpnaregēms ėr aklims nasenē sokorta ėr iteisinta Brailė rašta abėcelė kašubu, līviu ėr uigūru kalbuoms, atsėdevosė žemaitė Uduovičės Arna pastonguom pradiets žemaitiu kalbuos Brailė rašta abėcelės kūrėms, vuo paskiau ėr iteisėnėma pruocesos, katram dalīvaus ėr Lietuvuos kalbininkā.

So istuorėkās, heraldėkas specialistās, atsižvelgdamė i naujus Lietuvuos heraldėkas rēkalavėmus, pradedam Žemaitėjės heraldėkas – herbā, vieliavas ėr ontspaudā (dar 1994 m. Lietuvuos heraldėkas kuomisėjės patvirtinta Žemaitėjės heraldėka (meška – istuorėnė, so ontkaklio; istuorėnės žemės statusos – konėgākštė keporė; istuorėnė Euruopas žemė – lotīnėšks šūkis „PATRIA UNA“ („Tiėvīnė vėina“); īpatings indielis Lietuvuos istuorėjē ėr valstībingomou – laikītuojē; naiteisinta istuorėnė Žemaitėjės žemė ėr anuos kalba – atvėrs kards, Žemaitėjės žemė – so jūra – inkars) atnaujėnėma darbā.

Tas darbs īr dėdelē svarbos, nes šėndėina daugiausē pasėmetėma tarp žemaitiu kėlst DĖL ŽEMAITĖJĖS HERBA. Žemaitėjė mīlontims, bet istuorėjė mažā išmanuntīms, kažėnkas pripūtė i galvas vieju, ka Žemaitėjės meška tor būtė ba ontkaklė. Ka ontkakli meškā oždiejė krīžeivē, nuoriedamė žemaitius pažemintė… Jem jouks nu tokiū keistū ėr toštiū kalbū. Kāp nebluogā sosėpažėnės so Žemaitėjės istuorėjė, anuos heraldėka inicėjavės ėr nu pėrmuos dėinuos (1990 m.) dalīvavės atkoront Žemaitėjės heraldėka, galio truopnē pasakītė:

1. Žemaitėjės žemės heraldėka galiejė pradietė formoutėis tik pu Žemaitėjės krėkšta (1413 m.) ėr Melna taikuos sotartėis (1422 m.), ka Žemaitėje sava nuoro sosėjungė su LDK. Tad krīžeivē pri Žemaitėjės heraldikas prisėdietė nagaliejė. Dar daugiau – krīžeivių suostėnie, Marienburga pėlie, galēm rastė Žemaitėjės kanauninka kriesla so Žemaitėjės lotīnėško vardo ėr krīžeiviu parinkto Žemaitėjės herbo – Šv. Kristafuoro. Tad narēk fantazoutė – KRĪŽEIVĒ ŽEMAITĖJĖS MEŠKĀ ONTKAKLĖ NAOŽDIEJĖ.
2. Kėta svarbi Žemaitėjės heraldėkā data – 1441 m., ka Lėnkėjės karalios ėr LDK dėdēsis konėgākštis Jogailātis Kazimiers suteikė pėrmojė prėvėlegėjė Žemaitėjē ėr Žemaitėjė palėka konėgaikštīstė (tėtuols nauduots 1441–1918).
3. PĖRMS mumis pasėikės Žemaitėjės herbs īr pavaizdouts unt Lėnkėjės karaliaus ir LDK dėdiuojė konėgaikštė Juogailāte Aleksandra 1492 m. tauries (Kruokuva. Kuopėjė – Valduovu rūmā. Vėlnios), katruo ŽEMAITĖJĖS MEŠKA ĪR SO ONTKAKLIO…
4. Navargindāms pasakīso – par vėsa 800 m. rašītėnė Žemaitėjės istuorėjė ėšlėkosiūs PIEŠINIŪS, PAVEIKSLŪS, FRESKUOS, ŽEMIELAPIŪS, NUOTRAUKUOS, PAMINKLŪS, MEDALIŪS, HERBŪS… ŽEMAITĖJĖS HERBS – MEŠKA SO ONTKAKLIO…
   Tėi kelė faktā īruoda ėr aiškē paneig „tėkrū mīlietuoju“ sekamas pasakelės, ka „tėkra Žemaitėjės meška īr ba ontkaklė“. Mūsa buočē na tik žėnuojė, bet ėr gerbė Žemaitėjės istuorėjė, anon žėnuojė ėr mūsa valduovā, katrėj tvėrtėna herbus. Heraldėkuo nier beprasmiu žėnklū ėr ana nakeitama bet kam sugalvuojos. Žemaitėjės herbė ont meškuos kakla esontis ontkaklis heraldėnė kalbo simbolizoun na „verguovė“, kāp saka pasakuorē, vo 200 m. (1236–1422) trokosė Žemaitėjės kara so krīžeivēs, mėgėnėma Žemaitėjė pavergtė.
   Žemaitėjė tik sava pastonguom, žiaurē dėdelė kaina atsėlaikė tarp dvėjū vokėtiū ordėnu ėr kap LAISVA ŽEMĖ (pri meškuos ontkaklė nier grondėnės, katra reikšto kam nuors priklausīma) sava valė, kāp sakuoma aštouniū valduovu prėvėlegėjuos Žemaitėjē, 1422 m. so salīguom sosėjungė so LDK…
   Tad HERALDĖNĖ ontkaklė ont meškuos reikšmie – „DO ŠIMTMETIUS MĖGINTA PAVERGTĖ, BET APGĪNOSI SAVA LAISVĖ ŽEMAITĖJĖ“. SiūlontIs atsėsakītė Žemaitėjės meškuos ontkaklė tičiuom ar ėš naišmānīma skalda Žemaitėjė, neig ton, kuo nasopront, revizoun garbinga ėr ėšskėrtėnė anuos istuorėjė…
   Je mīlam Žemaitėjė, vėinikėmuos bėndrīms darbams Žemaitėjē, mīliekēm anuos garbinga išskėrtėnoma, natėmdamė pri sava korpalė, mīliekēm so vėsās istuorėjė liūdėjontēs žėnklās. Istuorėkā ėr heraldėkas specialistā naabejuo – ISTUORĖNIS ŽEMAITĖJĖS HERBS – MEŠKA SO ONTKAKLIO.
   Katrims heraldėka īr vākū zabuova, katrėi linksmā pri bakala alaus, gal lēstė sau nusprėstė, kuoks tor būtė „tėkros Žemaitėjės herbs“, priminso, kad MEŠKA BA ONTKAKLĖ ĪR B E R L Ī N A HERBS – NA ŽEMAITĖJĖS.
   Najoukinkēm pasaulė. Jug kuoks vokietīs, pamatės Žemaitėjuo plevėsoujintės vieliavas so BERLĪNA MEŠKA, gal galvuotė, ka žemaitē pasėdevė krīžeivēms ėr sava brongiuo Žemaitėjuo organizoun Berlīna dėinas…

Poslapi sorėktava MEDEIKATĖ Jūratė, „Santarvė“