2023-ieji, kaip žinome, Seimo yra paskelbti Žirgo metais. Gegužės 27 dieną Mykolo Oginskio dvaro žirgyne vyko vienas svarbiausių Žirgo metų minėjimo renginių – mokslinė konferencija, skirta ir pirmojo valstybinio Plungės žemaitukų veislės arklių žirgyno 100-mečiui. Konferencija „Nacionalinė žemaitukų žirgų veislė: istorija, išsaugojimas ir aktualijos“ suteikė galimybę išgirsti įdomios informacijos, istorijos faktų šia tema, priminė, kokią svarbą turėjo ir turi ši veislė. Renginį organizavo Žemaičių dailės muziejus kartu su Žemės ūkio ministerija ir Plungės rajono savivaldybe.
Įžanga į konferenciją
Konferencija, kaip minėta, vyko simbolinėje vietoje – žirgyne, ten, kur prieš šimtą metų ir buvo įsteigtas valstybinis žemaitukų veislės arklių žirgynas. Renginio dalyvius pasveikino Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas, kuris šalia savęs pakvietė viešnią iš Kulių. Greta Žaladauskaitė paskaitė žemaitiškas Nijolės Rimkienės eiles „Žirgielis žemaitoks“ – tai puiki įžanga į tą dieną laukusią konferenciją.
Žodį tarė ir svečiai. Į Plungėje surengtą konferenciją atvyko žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas. Jis pasidžiaugė, jog iki šių dienų entuziastų dėka pavyko išsaugoti žemaitukų veislę: šiuo metu Lietuvoje turime kiek daugiau nei 900 grynakraujų žemaitukų. „Palinkėsiu dirbti ir toliau ta linkme, nes šie žirgai populiarėja ne tik Lietuvoje, jais domisi ir užsienio žirgų augintojai“, – minėjo viceministras.
Susirinkusiuosius sveikino Seimo narys Jurgis Razma, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis. Pastarasis pastebėjo, jog žirgas žemaičiui, o ir lietuviui, yra identiteto klausimas. „Šiandien kiekvienai bendruomenei yra svarbu turėti savo identitetą, žinoti ir parodyti visiems, kuo mes esame išskirtiniai pasaulyje“, – sakė meras ir pridūrė, kad užsispyrusiam, ištvermingam žemaičiui tuo metu reikėjo turėti lygiai tokiomis pat savybėmis pasižymintį žirgą, taigi šis gyvulys reprezentuoja Žemaitiją ir žemaičius, jų būdą ir charakterį.
Tarp konferencijos svečių buvo Žemaitijos etninės kultūros tarybos pirmininkas Virginijus Jocys. Dalyvavo ir ilgametis Vilniaus žirgyno direktorius, Romano Žebenkos premijos už žemaitukų išsaugojimą laureatas Stanislovas Svetlauskas.
Kodėl svarbu minėti Žirgo metus?
Į šį klausimą visiems atsakė viena pagrindinių konferencijos sumanytojų ir organizatorių Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja istorijos mokslų daktarė Jolanta Skurdauskienė.
„Istorija liudija, kad geriausias savybes turintys žirgai buvo pradėti vadinti žemaitukais. Deja, laikas buvo negailestingas ir žemaitukus pradėjo keisti sunkesni arkliai, todėl iki XIX a. veislė beveik išnyko. Tačiau atkurti šių arklių populiaciją buvo nuspręsta būtent Plungėje“, – kalbėjo J. Skurdauskienė.
Pasak istorikės, XIX a. Rietavo ir Plungės apylinkėse gyvenusių didikų Oginskių, juos palaikančių bajorų ir valstiečių dėka Vakarų Žemaitija tapo žemaitiškos veislės arklių išsaugojimo centru. Čia žemaitukai buvo kryptingai veisiami, vertinami ir puoselėjami.
Po Pirmojo pasaulinio karo pradėta rūpintis Lietuvos arklių populiacijos atkūrimu, veislės gerinimu. 1922 m. lapkričio 1 d. įsteigtas Plungės valstybinis žemaitukų veislės arklių žirgynas. Oficialus žirgyno atidarymas buvusiose Oginskių dvaro patalpose įvyko 1923 metų gegužės mėnesį.
1927 m. žirgyno ūkis sujungtas su Plungės žemės ūkio mokyklos mokomuoju ūkiu ir pavestas administruoti Žemės ūkio mokyklos vedėjui. 1934 metų rugsėjo mėnesį Plungės valstybinis žemaitukų veislės arklių žirgynas perkeltas į Gruzdžius ir pavestas Gruzdžių gyvulininkystės mokyklos mokomajam ūkiui.
XX a. pradžioje veikusių Plungės ir Gruzdžių žirgynų įdirbiu ir atsidavusių žmonių dėka žemaitukų istorija nenutrūko, ji tęsiasi iki mūsų dienų – Lietuva išsaugojo ir gali didžiuotis sena, ištverminga ir atsparia vietos arklių veisle.
Konferencijoje – įdomūs pranešimai
Konferencijos dalyviai tą dieną turėjo progą išgirsti keletą mokslinių pranešimų.
Pranešimus apie lietuviško žirgo istoriją ir dabartį skaitė dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė (Lietuvos nacionalinis muziejus Gintaro muziejus), dr. J. Skurdauskienė (Žemaičių dailės muziejus), Vida Girininkienė (Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus), doc. dr. Tomas Petreikis (Vilniaus universitetas), dr. Rūta Šveistienė (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institutas, Žemaitukų žirgų augintojų asociacija), Egidijus Musteikis (Arklio muziejus).
Konferencijos metu taip pat buvo pristatytos dvi unikalios virtualios parodos – „Žaisliniai žirgeliai“ ir „Žirgas ir transporto priemonės“, parengtos iš kolekcininko Petro Kaminsko (Šiauliai) ir jo bičiulių istorinės XX a. pirmosios pusės fotografijos rinkinių.
Daiva Gerikienė
