Lietuvos žemdirbių organizacijų atstovų komitetas nusprendė kovo 31 dieną rengti visuotinį mitingą. Drastiškų priemonių imtasi po nesėkmingų susitikimų su Vyriausybės ir ministerijų vadovais. Akciją nusiteikę palaikyti ir mažeikiškiai ūkininkai.
REIKALAVIMŲ NEIŠGIRDO
Organizacinis komitetas sudarytas iš Žemės ūkio rūmų, Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio bendrovių bei Lietuvos pieno gamintojų asociacijų, kitų organizacijų atstovų. Šalies valdžios neveiklumu sprendžiant žemdirbių problemas nusivylę jų atstovai trečiadienį Žemės ūkio rūmuose vykusiame pasitarime derino veiksmus ūkininkų mitingui organizuoti. Mitingą ketinama surengti Vilniuje ir visuose rajonuose.
Žemdirbių organizacijų atstovai jau parengė reikalavimus, kurie bus keliami mitinguose bei įteikti Vyriausybei.
Vienas svarbiausių – siekti, kad iki šių metų balandžio 30 dienos žemdirbiams būtų išmokėtos tiesioginės išmokos už 2008 metais deklaruotus pasėlius ir naudmenas bei kad būtų išlaikytos nacionalinės praėjusiųjų metų lygio tiesioginės išmokos už 2009 metus.
Taip pat bus reikalaujama atidėti pajamų ir pelno mokesčių taikymą iki tol, kol visoje Europos Sąjungoje bus mokamos vienodos tiesioginės išmokos, o žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos pasieks šios sąjungos šalių vidurkį.
SVARBU –
NELIKTI NUOŠALYJE
Mažeikiškiai žemdirbiai nėra labai aktyvūs, tačiau Sedos seniūnijos ūkininkai dažnai nepraleidžia progos ir nuvažiuoja į šalies mastu vykstančius žemdirbių susiėjimus.
„Kaip įprastai, susitiksime ir tarsimės, ką daryti. Žinoma, nesinorėtų likti nuošalyje. Nereikia norėti, kad kiti kažką už tave padarytų, reikėtų būti vieningiems“, – samprotavo pieno gamyba užsiimanti sediškė ūkininkė Ilona Padervinskienė.
Moteris pridūrė, kad žemdirbiai „nedaro politikos“ ir jokiu būdu nemitinguotų, turėdami normalias sąlygas dirbti ir galėdami pragyventi iš savo darbo.
Ūkininkas iš Auksodės, Savivaldybės tarybos Kaimo reikalų ir gamtos apsaugos komiteto narys Antanas Tenys prisipažino pritariąs sprendimui surengti mitingą, nes žemdirbių atstovų susitikimai su premjeru ir ministerijų atstovais buvo bevaisiai.
Žemės ūkio skyriaus vedėjas Rimantas Gramas paaiškino, kad jis, kaip valstybės tarnautojas, negalėtų būti su mitinguotojais, tačiau nekritikavo tokios akcijos.
„Juk pas mus demokratija. Jei skauda žmonėms, kodėl tylėti?“ – svarstė pašnekovas.
NAUDOJASI
SUDĖTINGA SITUACIJA
Žemės ūkio skyriaus vedėjas ne tik iš kitų pasakojimų žino, kokia sudėtinga situacija dabar žemės ūkyje – jis ir pats ūkininkauja, augina javus. Anot R. Gramo, svarbiausia problema – mažos supirkimo kainos.
I. Padervinskienės teigimu, pieno gamintojams dar niekada nebuvo taip sunku. Pieno supirkėjai, priklausomai nuo pieno kiekio, už kilogramą bemoka vos nuo 43 iki 59 centų, smulkieji pieno gamintojai negauna nė tiek.
„Jeigu mums teks mokėti mokesčius nuo pajamų, tada nė vienas ūkininkas negalės jų sumokėti. Iš pirmo žvilgsnio gal kai kam ir atrodo, kad ūkininkai gerai uždirba. Pavyzdžiui, mes, parduodame daug pieno, ir pajamų per metus susidaro nemažai, tačiau apie 80–90 proc. investuojame į ūkį. Viskas nuolat brangsta, tai išgyventi vis sunkiau“, – situaciją apibūdino ūkininkė.
R. Gramo teigimu, žemės ūkio produkcijos supirkėjai, mažindami kainas, naudojasi sudėtinga situacija. Ūkininkai į savo ūkį investavę nemažai lėšų, ne vieną slegia skolos bankams, trauktis nebėra kur.
REIKIA
VYRIAUSYBĖS PARAMOS
Ūkininkus gąsdina ir nauja mokesčių sistema. Žemdirbiai nenori sau išimčių, tačiau mano, kad valstybė, prieš „apkraudama“ didesniais mokesčiais, turėjo suteikti galimybę gauti ne mažesnes pajamas, nei gauna kitų Europos Sąjungos šalių ūkininkai.
Kita bėda, anot A. Tenio, kad nauji mokesčiai žemdirbius užklupo staiga.
„Įstatymai priimami vakarykšte data. Turėjo būti sudarytos sąlygos pasiruošti naujiems mokesčiams, kad galėtume iš anksto suplanuoti savo veiklą. Dabar tokia situacija, kaip šokti iš lėktuvo be parašiuto“, – replikavo ūkininkas.
Anot A. Tenio, valstybė, užuot padėjusi žemdirbiams, juos priešina. Pritaikius ekonominio dydžio vienetus (EDV), ūkininkai atiduria skirtingose pozicijose. Vieniems mokesčių apskritai nereikės mokėti, o mokantiems, priklausomai nuo EDV, bus taikomi skirtingi mokesčiai.
Vyriausybės paramos ūkininkams pasigedo ir Žemės ūkio skyriaus vedėjas.
„Žaliava pinga, atlyginimai, kitos išlaidos mažėja, tačiau parduotuvių lentynose maisto produktai vis brangsta. Iš kur atsiranda tas kainų skirtumas, sunku suvokti. Manau, kad turėtų įsikišti valstybė, šitaip tęstis negali“, – savo nuomonę išsakė R. Gramas.
Ūkininkų teigimu, valstybė, padėdama žemdirbiams, palengvintų ir kitų verslininkų dalią.
„Vyksta grandininė reakcija. Jeigu mes nebeturėsime iš ko pirkti trąšų, pašarų, technikos, sutriks ir jų gamintojų bei pardavėjų darbas“, – prognozavo I. Padervinskienė.
Žemdirbiai ruošiasi visuotiniam mitingui
