Žemdirbiai vėl ruošiasi protesto akcijai Briuselyje

Andriejus Virkutis kartu su kitais atstovais iš Lietuvos dalyvavo praėjusių metų lapkričio mėnesį vykusioje protesto akcijoje. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Visų trijų Baltijos šalių žemdirbiai ruošiasi naujai protesto akcijai. Vasario mėnesį vykstant Europos vadovų Tarybos posėdžiui, žemdirbiai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos ir vėl primins apie nelygiavertiškumo principą skirstant tiesiogines išmokas bei reikalaus teisingos ir sąžiningos ES žemės ūkio politikos. Jau trečią kartą į tokią protesto akciją ketina vykti ir Ūkininkų sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas Andriejus Virkutis.


Reikalaus didesnių išmokų

Dėl situacijos Baltijos šalyse praėjusių metų sausio mėnesį Berlyne Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemės ūkio ministrai bei nevyriausybinių žemės ūkio organizacijų vadovai pasirašė deklaraciją. Bendra Baltijos šalių peticija, kurią pasirašė beveik šimtas tūkstančių Baltijos šalių piliečių, pernai  birželio 28 d. įteikta ES Parlamento pirmininkui Martinui Šulcui, o lapkričio 22 d. – Europos komisarui Algirdui Šemetai.  
Dar kartą priminti savo reikalavimus žemdirbiai bandys vasario 7–8 dienomis, kai Briuselyje  vadovų Taryba posėdžiaus dėl ES biudžeto – bus deramasi dėl 2014–2020 m. finansinės perspektyvos.
Bendrijos išmokų vidurkis yra 268 eurai už hektarą (925 Lt), o mūsų šalies žemdirbiams siūloma mokėti 144 eurus (497 Lt), arba du kartus mažiau. Panaši ir Latvijos bei Estijos žemdirbių situacija.
Tokia pozicija pasipiktinę Baltijos valstybių žemdirbiai protesto akcija reikalaus vienodų konkurencinių sąlygų su kitomis ES valstybėmis. Jie norėtų gauti bent ES vidurkį siekiančias ar jam artimas išmokas.


Dalyvaus apie šimtą žemdirbių

Planuojama, kad Briuselyje, kaip ir per praėjusių metų lapkričio mėnesį vykusią akciją, turėtų protestuoti 100 Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbių. 
„Bendrieji žemės ūkio gamybos kaštai ir išlaidos Baltijos šalyse yra tokie pat, o kai kuriais atvejais netgi didesni negu kitose ES šalyse. Vienodi ir aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, maisto saugos ir kiti reikalavimai, kurie, beje, yra griežčiausi pasaulyje. Todėl Baltijos šalių žemdirbiams yra pernelyg sunku konkuruoti bendroje ES rinkoje“, – situaciją komentavo vienas iš akcijos organizatorių Žemės ūkio rūmų direktorius Andriejus Stančikas.


Tai, kas pradėta, reikia baigti

Mažeikiškis ūkininkas A. Virkutis jau yra dalyvavęs dviejose Briuselyje vykusiose protesto akcijose. Ūkininkas vėl pasiryžęs vykti į Briuselį. 
„Santarvei“ ūkininkas ne kartą yra sakęs, kad niekas kitas problemų neišspręs, patys žmonės turėtų aktyviau kautis dėl savo ateities.
„Jei nebevažiuosime, sakys, nurimo, jiems jau gerai. Iki 2014-ųjų dar toli, manau, kad dar ne kartą reikės važiuoti“, – spėjo pašnekovas.


Palaiko ir Prezidentė

Kad diskriminuojami Baltijos šalių ūkininkai turi būti vieningi ir ginti savo interesus, pareiškė ir šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkų asociacijų atstovais. 
„Bendromis jėgomis sieksime, kad būtų mažinami didžiuliai žemės ūkio išmokų skirtumai tarp ES narių ir mūsų žemdirbiai galėtų vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitų šalių ūkininkais. Laukia sunkios derybos, todėl tvirtas jūsų palaikymas yra labai svarbus siekiant geriausio rezultato“, – sakė Prezidentė.
Mažeikių ūkininkų sąjungos pirmininkas A. Virkutis pasidžiaugė pasikeitusia šalies vadovės pozicija. Jo teigimu, iki šiol žemdirbiai negirdėdavo Prezidentės palaikymo, esą ji nelabai kreipdavo dėmesio kaimui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto