Žemės ūkis rajone: situacija ir tendencijos

Žemės ūkio skyriaus vedėjas Rimantas Gramas. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Žemės ūkio skyriaus vedėjas Rimantas Gramas, Savivaldybės tarybos posėdyje pristatydamas   padėtį Mažeikių rajono ūkyje ir jo vystymo perspektyvas, pastebėjo, kad ūkininkaujančių žmonių pastaraisiais metais daugėja. Nors mūsų rajone dominuoja augalininkystė, tačiau plėsti augalininkystės ūkiams galimybės ribotos, nes laisvos dirbamos žemės rajone nebėra.
Ūkininkų pasirinkimą, ką sėti, kokius gyvulius auginti, lemia daug faktorių, tarp jų – ir nuolat kintančios žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos.

Žemės derlingumas – skirtingas

Žemės ūkio skyriaus duomenimis, bendras žemės fondas rajone siekia beveik 122 tūkst. hektarų: iš jų miškai sudaro 36 tūkst. ha, žemės ūkio naudmenos – beveik 73 tūkst. ha. Ariamos žemės rajone yra apie 70 tūkst. ha, pievų ir ganyklų – 3 650 ha.
Mūsų rajone žemės ūkio gamybos pagrindinės kryptys yra augalininkystė, pienininkystė, mėsinė galvininkystė. Veiklos kryptis lemia skirtingas žemės derlingumas – šiaurinėje rajono dalyje (Reivyčių, Laižuvos, Mažeikių apylinkėse, dalyje Viekšnių bei Tirkšlių seniūnijų), kur žemės našumo balas siekia 50 ir daugiau, vyrauja augalininkystės ūkiai, o kitur, kur žemė yra mažesnio derlingumo (33 ir 40 balų), labiau vystoma gyvulininkystė – pieno ir mėsos gamybos ūkiai. Sedos seniūnija yra priskirta mažesnio palankumo ūkininkauti vietovėms ir šioje seniūnijoje žemę dirbantys žmonės gauna papildomų išmokų už ūkininkavimą nepalankiose vietovėse.

Perdirbimo įmonių mažai

R. Gramas pastebėjo, kad didžioji dalis rajone užaugintos augalininkystės produkcijos yra eksportuojama kaip žaliava.
Plačiau skaitykite laikraštyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*